Kitų šalių praktika, kai egzaminai nevykdomi ir atestatai išduodami pagal metinius pažymius, Lietuvoje atmesta. Nes dešimtukai kaimo mokyklose neprilygsta dešimtukams licėjuose. Kaip tuomet aukštosios mokyklos vykdytų priėmimą ir ar nepiktnaudžiautų kai kurios, norėdamos pritraukti ne tinkamiausius studentus, bet jų krepšelius? Spręsti, kur stoti, teks, ir iš pandemijos yra ko pasimokyti.
Šiandien sunku rasti darbo vietą, kurios nepaveikė pasaulinis virusas. Bandymai nuspėti, ką dirbsime ateityje, kokios specialybės bus paklausios, o kurie sektoriai mirs – pasikeitė per vieną naktį. Iki pandemijos perspektyviais laikyti kultūros, pramogų, turizmo sektoriai šiandien susiduria su didžiausiu neapibrėžtumu. Skelbiama, kad dėl patiriamų sunkumų vis daugiau įmonių Lietuvoje atsisako reklamos ir viešųjų ryšių paslaugų. Nuo karantino pradžios auga siuntų išvežiotojų ir IT specialistų poreikis, nes dauguma verslų persikėlė į elektroninę erdvę ir prekes siūlo pristatyti be gyvo kontakto.
Viruso sukelta krizė parodė, koks svarbus išlikimui darbo rinkoje yra gebėjimas prisitaikyti.
Nuspėti ateitį ne ką lengviau ir ramybės laikotarpiu. Darbdaviai spiriami konkurencijos ir vartotojų noro – pigiau, greičiau, kokybiškiau – nuolatos ieško sprendimų. Taip Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą pradėjo pildyti darbuotojai iš trečiųjų šalių, pardavėjus keisti automatinės kasos. Jei baigę studijas negalėsite pasiūlyti geresnių paslaugų nei jūsų konkurentai – žmonės ar robotai – teks susitaikyti su mažesniu atlyginimu arba mokytis iš naujo. Populiariausios studijų kryptys nesikeičia jau dešimtmetį: medicina, teisė, populiarėja programavimas, bet vertėtų nepamiršti, kad geriausius darbus turės ne populiariausių diplomų, bet paklausiausių įgūdžių savininkai.
Viruso sukelta krizė parodė, koks svarbus išlikimui darbo rinkoje yra gebėjimas prisitaikyti. Kas mažiausiai nukentėjo dėl dabartinės krizės? Tie, kurie reagavo žaibiškai ir vietoj kostiumų pradėjo siūti apsaugines kaukes, vietoj vakarienės kavinėje pasiūlė vakarienę į namus, tie, kurie suskubo koncertus, psichologines konsultacijas, seminarus ir kitas reikalingas paslaugas iš salių ir kabinetų, perkelti į internetus.
Gebėjimai, o ne konkrečios specialybės žinios – turėtų būti kiekvieno abituriento studijų paieškos taikiklyje. Konkrečiam darbui reikalingų įgūdžių galima ir tenka išmokti kiekvienoje darbovietėje. Šiandien svarbiau motyvacija – būtent jos priimdami darbuotojus ieško 28 proc. darbdavių. Motyvuotas darbuotojas bus smalsus, savanoriškai ir greitai mokysis, gebės prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, noriai ir savarankiškai spręs problemas. Iš kur motyvacijos gauti? Motyvacija yra natūralus įdomios veiklos palydovas. Studijuojant ir dirbant sau artimą darbą – natūraliai ir be didelio vargo galima tapti tos srities profesionalu.
Renkantis, kur stoti, neužtenka išsirinkti universiteto ir populiarios studijų programos. Pasidomėkite, kokie dėstytojai ten dirba, kokias konkrečias paskaitas teks lankyti, kokios praktikos ir tarptautinių mainų galimybės, kitų studentų atsiliepimai. Jūsų darbas nepasibaigia ir įstojus. Tam, kad iš studijų gautumėte maksimumą, patys turite būti reiklūs – dėstytojams, programoms, metodams. Studijų metu užmegzti naudingi ryšiai ir savanorystė tikrai pravers ateityje, ieškant darbo. Priverstinis nuotolinis mokymasis yra puikus pavyzdys, kad žinioms ir įgūdžiams susiformuoti reikia ne mokyklos pastato, bet veikiančios galvos. Neužtenka pasyviai sėdėti ir laukti, kol dėstytojai į galvą prikimš informacijos, o po ketverių metų pykti, kad jie taip nieko ir neišmokė. Mokymasis yra kiekvieno asmeninė atsakomybė.
Gebėjimai, o ne konkrečios specialybės žinios – turėtų būti kiekvieno abituriento studijų paieškos taikiklyje.
Geriau būti geru kirpėju nei vidutiniu programuotojoju. Tie, kurie nepasiduos bandos instinktui ir studijas rinksis ne pagal perspektyvių specialybių sąrašus ir tetų ar dėdžių rekomendacijas – turės didesnius šansus studijas sėkmingai pabaigti ir dirbti juos pačius tenkinantį darbą. Apklausos rodo, kad trečdalis paklausiusių tėvų rekomendacijų vėliau sako, kad studijos nebuvo naudingos karjerai, 15 proc. lietuvių studijas meta po pirmo kurso.
Pastaruoju metu daug kalbama apie informacinių specialistų poreikį ir garantuotą didžiulį atlyginimą. Nieko keisto, kad jau eilę metų daugėja abiturientų, kurie renkasi programavimą. Tiesa, daugėja ir tokių, kurie šių studijų nebaigia ar neįsidarbina pagal specialybę. Kai prisiverti studijuoti tai, kas neatitinka tavo polinkių ir gebėjimų – studijos tampa nepakeliama kančia. Net jei visiems įstojusiems ir pavyktų baigti informatiką, jų įsidarbinimo ir aukšto atlyginimo galimybės mažėtų, nes darbdaviai turėtų didesnį pasirinkimą, o įsidarbinti norintys turėtų pasiūlyti daugiau nei jų konkurentai.
Kaip nori, kad atrodytų tavo darbo diena po 7 ar 10 metų? Planuoji darbą pradėti 8 ir baigti 17 valandą ar dirbti neskaičiuodamas laiko? Mieliau prie ekrano analizuotum skaičius ar bendrautum su žmonėmis? Geriau atliktum tiksliai suformuluotas užduotis ar pats keltum tikslus komandai? Komfortiškai jautiesi dirbdamas vienas, dešimties ar kelių šimtų žmonių kompanijoje? Šiuos klausimus verta užduoti sau, renkantis profesiją.
Apklausos rodo, kad trečdalis paklausiusių tėvų rekomendacijų vėliau sako, kad studijos nebuvo naudingos karjerai, 15 proc. lietuvių studijas meta po pirmo kurso.
Ir nepervertinkime šio pasirinkimo. Studijos nėra nuosprendis visam gyvenimui. Praėjo laikai, kai išmokęs mikliai žiesti puodus, daugiau dėl darbo galėjai nesukti sau galvos, šio įgūdžio pilnai užtekdavo visam gyvenimui. Norintys siekti karjeros, dirbti įdomiausius darbus, derinti keletą veiklų, keisti darbo pobūdį, būti nepriklausomais – mokosi ne mokykloje ir universitete, jie mokosi visą gyvenimą.
Marija Vyšniauskaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė
