Atsivertęs oficialią savivaldybės interneto svetainę bei perskaitęs ten pateikiamą informaciją verslui, tą patį klausimą sau užduočiau ir pats.
Statistikos saldainiai
Suvedus www.taurage.lt, pasirinkus skyrelį „verslininkams“ bei „statistika“, prieš akis visu grožiu atsiveria nuo penkerių iki dešimties metų senumo antraštės, kuriomis potencialų investuotoją įspėja Tauragės savivaldybė: „Mažiausiai veikiančių ūkio subjektų – Tauragės apskrityje”, „Mažiausia tiesioginių užsienio investicijų tenka Tauragės apskričiai”, „Tauragės apskrityje bendras vidaus produktas – mažiausias respublikoje”, „2008 m. šalyje surengta 112 streikų” ir panašiai.
Pasisekė Tauragei, o tikiuosi – ir „Eolto“ grupei, kad, rinkdamiesi Vakarų Lietuvos regioną naujajam prekybos centrui, savivaldybės viešų „įspėjimų“ verslui neskaitėme. Rėmėmės kitais kriterijais.
Pasisekė Tauragei, o tikiuosi – ir „Eolto“ grupei, kad, rinkdamiesi Vakarų Lietuvos regioną naujajam prekybos centrui, savivaldybės viešų „įspėjimų“ verslui neskaitėme. Rėmėmės kitais kriterijais, pavyzdžiui, faktu, jog Tauragės kraštas – puikios infrastruktūros regionas, esantis ypač geroje geografinėje pozicijoje.
Pramonės atstovai paliudys, jog tai patogiausias tranzito kelias, jungiantis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių regionus su Karaliaučiumi. O tai didelis privalumas, net jei eksporto į Rusiją vartai mūsų valstybei šiuo metu yra priverti. Jau vien dėl šios priežasties bei dėl gilių pramonės tradicijų Tauragės regione klesti ir baldų sektorius, ir logistika, o vietoje veikiančiame profesinio rengimo centre ugdomi aukščiausios klasės automechanikai.
Ne atsitiktinai statistika liudija, jog būtent motorinių transporto priemonių specialistai Tauragės apylinkėse turi didžiausią paklausą.
Jei patys Tauragei ieškotume naujų investuotojų, primintume jiems dar žymiai daugiau kitų šio regiono privalumų. Pavyzdžiui, Tauragėje yra mažiausi mokesčių tarifai, o pradedantieji verslai atleidžiami nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio.
Be to, čia švariausias Lietuvoje oras. Rajonas yra turtingas vandens išteklių, o dėl klestinčios žaliosios energetikos Tauragėje pagaminama daugiau elektros energijos nei suvartojama, kas lemia žymiai mažesnes šildymo išlaidas vietos įmonėms.
Tad kodėl investuoti ketinančiam verslui rinktis didmiestį, užuot žymiai pigesnėmis sąnaudomis įsikūrus europietiškais masteliais netoliese esančioje Tauragėje?
Kai užsisuks ES kranelis
Pasakojimas apie du radikaliai skirtingus Tauragės veidus nėra niekuo ypatingas. Neabejoju, jog kiekviena iš 60 Lietuvos savivaldybių turi tiek tamsiąją pusę (tokią, kurią atspindi Tauragės savivaldybės viešinama pasenusi statistika), tiek šviesiąją – t.y. begalę pagrįstų argumentų, kodėl investuoti būtent ten, o ne kitur.
„Užsuktas“ neuždirbtų ES pinigų kranelis Lietuvos regionams išeis tik į naudą. Nes nuo tada realūs pinigai pasieks tik tas savivaldas, kurios išmoks ne tik sunkiai dirbti ar skųstis nepritekliumi, bet ir protingai pasigirti.
Tačiau šiandien – žvelgiant verslininko akimis – mūsų savivaldybės vis dar neišmoko savęs pristatyti, diferencijuotis nuo kitų regionų ir skoningai pasigirti. Vienintelis pozityvios informacijos srautas, kurį skleidžia arba yra įgaliotos skleisti vietos savivaldos, yra susijęs su įsisavintomis ES lėšomis regioninio išsivystymo skirtumams mažinti. Ar to užtenka?
Jeigu neklystu, 2017 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui viršys 75 proc. ES vidurkio. Tai reiškia, jog jau už kelerių metų Lietuva bus priskirta pereinamojo laikotarpio regionams, kuriems ES skiriama parama bus žymiai mažesnė.
Norisi tikėtis, jog „užsuktas“ neuždirbtų ES pinigų kranelis Lietuvos regionams išeis tik į naudą. Nes nuo tada realūs pinigai pasieks tik tas savivaldas, kurios išmoks ne tik sunkiai dirbti ar skųstis nepritekliumi, bet ir protingai pasigirti.
Marijus Montvilas yra UAB „Eoltas“ vykdantysis direktorius
