Pagal galiojančius teisės aktus toks teismo sprendimas reiškia, jog net ir sumokėjęs visus mokesčius, pilnai atsiskaitęs su visomis suinteresuotomis šalimis „Sidabrinės linijos“ veiklą vykdantis M.Čiuželio labdaros ir paramos fondas gali būti įtrauktas į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir dėl to netekti paramos gavėjo statuso.
Tai, savo ruožtu, reikštų, jog motyvas pelno siekiantiems juridiniams asmenims teikti Fondui finansinę paramą iš esmės sumažėtų, nes rėmėjai nebegalėtų pasinaudoti įstatymuose numatyta pelno mokesčio lengvata. Šiandien juridinių asmenų parama finansuoja apie 40 proc. beveik 500 tūkst. eurų per metus siekiančių „Sidabrinės linijos“ veiklos išlaidų. Ar juridiniai asmenys sutiks toliau remti šią Fondo iniciatyvą „iš idėjos“ be mokestinių lengvatų? Akivaizdu, kad paskatų bus gerokai mažiau. Ar atsivėrusią skylę biudžete „užlopys“ gyventojai? Tikrai ne visa reikalinga apimtimi.
Ką tai reikštų 750 tūkstančių Lietuvos piliečių, sulaukusių 60 metų ir vyresnio amžiaus? Tik tai, kad „Sidabrinės linijos“ gali nelikti arba jai gali tekti bent trejiems metams ženkliai apriboti veiklos apimtis. Ir tai būtų padaryta dėl atsitiktinio ir menkaverčio Darbo kodekso pažeidimo, kuris pagal dabartinius teisės aktus formaliai prilyginamas piktybiškam ir sistemingam teisės aktų pažeidinėjimui.
„Sidabrinė linija“ – jau 8-erius metus veikianti iniciatyva, padedanti valstybei spręsti itin opią vyresnio amžiaus žmonių emocinės sveikatos stiprinimo, vienišumo, socialinės atskirties mažinimo ir bendravimo trūkumo problemas. Siekiame, kad vienos labiausiai pažeidžiamų mūsų visuomenės grupių emocinė sveikata stotų į bendrą gretą šalia fizinės sveikatos ar materialios gerovės.
„Sidabrinę liniją“ jau atrado apie 8 000 asmenų, kasmet sulaukiame ir atsakome į beveik 40 000 skambučių – daugelis pabandžiusiųjų vėliau skambina drąsiau, ryžtasi reguliariems draugystės pokalbiams su bendraminčiais.
Keliame tikslą, kad nors truputį sumažėtų šokiruojančiai aukšti savižudybių skaičiai, kad vyresnio amžiaus žmonės, ypač užsisklendę tarp keturių sienų dėl fizinių ar emocinių negalių, turėtų nors lašą daugiau orumo, savivertės, surastų jėgų ir noro gyventi. „Sidabrinę liniją“ jau atrado apie 8 000 asmenų, kasmet sulaukiame ir atsakome į beveik 40 000 skambučių – daugelis pabandžiusiųjų vėliau skambina drąsiau, ryžtasi reguliariems draugystės pokalbiams su bendraminčiais. Taip padedame atkurti labai reikšmingus ir reikalingus socialinius ryšius bei įgūdžius, darančius milžinišką poveikį ne tik emocinei, bet ir fizinei pašnekovų sveikatai.
Todėl visų esamų ir būsimų „Sidabrinės linijos“ pašnekovų – vyresnio amžiaus žmonių ir savanorių – vardu kreipiuosi į Jus: šalies Prezidentą, laikinai einančią pareigas ir paskirtąjį premjerus, nueinančius ir netrukus ateisiančius Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministrus ir ministres, visus Seimo Socialinių reikalų ir darbo, Žmogaus teisių komitetų narius, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro vadovus – prašau, kalbėkimės ir ieškokime sprendimų šiandien, kol formaliai dėl teisės aktų netobulumo teisėtas, tačiau savo pasekmėmis itin neproporcingu ir neteisingu laikytinas teismo sprendimas netapo dar vienu valstybės ir visuomenės pralaimėjimu.
Nuoširdžiai tikiu, kad įstatymo dvasia (ne tik raidė) padės apginti viešąjį interesą, nesugriaus pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis tūkstančiams žmonių, vėl nenustums vyresnio amžiaus žmonių į gyvenimo paraštes.
