Praėjusią savaitę Italijos 10 metų obligacijų pajamingumas šovė nuo 1 iki ko ne 3 proc., o ECB paskelbus apie papildomą „pinigų spausdinimo“ programą – krito ir pirmadienį tesiekė 1,61 proc. Tokie pokyčiai nesidominčiam finansų rinkomis gali atrodyti nereikšmingi, tačiau čia vyksta didžiulė kova už Europos stabilumą.
Italija turi antrą didžiausią skolą euro zonoje (po Prancūzijos) ir aukščiausią užskolinimo lygį tarp didžiųjų euro ekonomikų (skola sudaro 135 proc. BVP). Visiškai aišku, kad viruso epicentras yra Italijoje ir dėl griežčiausių karantino priemonių praktiškai niekas nedirba ir biudžetas negauna pajamų. Kas reiškia, kad valstybei realiai kyla grėsmė tapti nemokia.
Italijos skola siekia 2,4 trilijono eurų ir pusė šios sumos yra finansuota per Vokietijos finansų sistemą, tad Italijos problemos yra labai svarbios Vokietijai, o tuo pačiu ir Lietuvai, kuri stipriai priklausoma nuo Vokietijos savijautos.
Norint matuoti Italijos nemokumą tereikia pažvelgti į jos skolos kainą. Kai Vokietija 10 metų skolinasi su neigiamomis palūkanomis, Italija moka už paskolintus pinigus, beje daugiau ir už Lietuvą. Mūsų 10 metų obligacijų pajamingumas siekia 0,28 proc.
Jei valstybės skolos kaina greitai auga, tai rodo, kad ji prarado investuotojų pasitikėjimą (panašiai buvo Lietuvai 2009 metais, kai teko mokėti iki 10 proc. siekiančias palūkanas). Italijos skolos kainos stebėjimas leidžia suprasti kokia situacija ir ar ji kontroliuojama.
Daugelis supranta, kad Italija jau greičiausiai yra nemoki, tačiau ECB akylai tai stebi ir su savo sunkia ranka valdo situaciją. Tai viena geresnių naujienų paskutinėmis dienomis, kai vyrauja minorinės nuotaikos. ECB paskelbė apie 750 mlrd. eurų programą, kurios metu bus superkama valstybių ir įmonių skola. Vos paskelbus, Italijos skolos kaina krito, kas reiškia, kad pirma buvo imtasi Italijos reikalų – tai leidžia pasitikėti, kad virusui į skolų rinką nebus leisti persimesti.
Mums tai gera žinia, nes ir mums trūkstant pinigų, galime tikėtis paramos. Gerai, kad esame ES ir turime eurą. Tuo pat metu ir šeimos lygyje yra gerų naujienų – skolos išliks labai pigios ir laisvų pinigų bus tikrai daug, o tai gali sušvelninti neišvengiamo ekonominio susitraukimo pasekmes.
Marius Dubnikovas yra Vilniaus universiteto partnerystės docentas
