Pirmoji 2020 metų savaitė baigiasi brangstančia nafta. Iš karto po naujienų apie JAV atsaką paskelbimą Brent rūšies naftos šuolis sudarė apie 4 proc. ir kaina priartėjo prie 70 JAV dolerių už barelį.
10 valandą Lietuvos laiku naftos kainos augimas apsiribojo 3,2 proc. iki 68,50 JAV dolerio už barelį. Tuo pat metu akcijų rinkos Azijoje ir Europoje šias naujienas sutiko su 0,5 – 1 proc. kritimu. JAV akcijų rinkos ateities sandoriai rodo iki 1 proc. kritimą. Bet kalbant apie Iraną, daugiausiai dėmesio reikėtų kreipti į naftos kainas.
Lygiai prieš metus naftos kaina siekė 53,8 dolerio už barelį arba penktadaliu mažesnė. Verta pastebėti, kad dolerio kaina euro atžvilgiu taip pat nebuvo palanki lietuviams, nes euras per metus atpigo apie 2,5 proc., tad nafta, kuri prekiaujam doleriais euro zonos dalyviams per metus yra pabrango daugiau nei 23 proc. – toks naftos kainos pokytis mums kainuoja apie 10 euro centų litro degalų kainoje (šiek tiek skiriasi priklausomai nuo rūšies).
Tokie kainų viražai turi poveikį infliacijai ir prekių kainoms, tačiau yra geroji žinia, kad didelio kainų pokyčių neturėtume patirti, jei naftos kaina nešoks aukščiau 75 JAV dolerių, nes palyginamoji bazė su praėjusiais metais yra pakankamai aukšta. Praėjusių metų pradžioje naftų kaina taip pat ženkliai augo ir piką pasiekė balandžio 25 dieną ties 74,41 JAV dolerio atžymą. Tad jei kas teigs, kad kainos kyla lyginant su praėjusiais metais, dėl aukštos naftos kainos – šiek tiek nebus objektyvus.
Už geros žinios yra ilgalaikė rizika. Esamas kainos lygis nuo 75 dolerių žymos sudaro vos 9,5 proc. skirtumas, tad jei situacija aštrėtų ir politologų tvirtinimas apie įvykio reikšmingumą taptų akivaizdus, yra rizika, kad galime matuotis aukštesnius naftos kainos standartus. Metams judant į antrąją pusę galime susidurti su infliacijos ir verslo galimybėmis prisitaikyti prie aukštesnių naftos kainų lygių problema.
Galima prisiminti, kad Iranas turi galimybę kontroliuoti Hormuzo sąsiaurį per kurį pasauliui teikiama trečdalis viso pasaulio naftos pasiūlos. Per dieną praplaukia vidutiniškai 14 tanklaivių su 17 mln. barelių kroviniu. Būtent dėl šios priežastis pasaulis labai stipriai stebės situaciją įkaitusiame konflikte.
Konfliktuose geresnę galimybę surasti visada sunku, tačiau galima daryti prielaidą, kad aktyvus ginklų žvanginimas Jungtinių Amerikos Valstijų dėmesį gali koncentruoti ties šiuo vėl kaistančiu regionu. Gali būti, kad JAV politikų noras pakariauti ekonominius karus su Kinija ir potencialiai Europos sąjungą galėtų kiek prislopti ir tai mažintų ekonomines rizikas globaliai ir minėtuose regionuose. Bet kokiu atveju dabar anksti vertinti, kuri rizika didesnė – alinantys ekonominiai nesutarimai ar aktyvėjanti ginkluoto konflikto galimybė prie Irano sienų. Kol kas konfliktas vyksta Irako teritorijoje ir labai svarbu, kad šios ribos nebūtų peržengtos.
Marius Dubnikovas yra Lietuvos verslo konfederacijos finansų analitikas
