Europos Komisijos tyrimas reikšmingas tuo, kad visose ES šalyse buvo atliktas pagal identišką metodiką – tas pats klausimynas, tokia pati gyventojų atranka, klausiama tuo pačiu metu. Tad duomenis galima palyginti, priešingai nei Pasaulio sveikatos organizacijos skaičius, kuriuos organizacijai pateikia kiekviena šalis individualiai, apskaičiavusi pagal savitą metodiką.
Geriame vieni rečiausiai ES
Pagal Europos Komisijos tyrimą, daugiausia alkoholį per pastaruosius 12 mėnesį vartojusių gyventojų fiksuojama Danijoje (93 % vyresnių nei 15 metų gyventojų) ir Švedijoje (90 %). Atmetus vaikus iki 18 m., nėščiąsias ir sergančiuosius, išeitų, kad šiose šalyse alkoholį vartoja beveik visi suaugę gyventojai.
Lietuvoje bent kartą alkoholinių gėrimų per pastaruosius 12 mėnesių prisipažino vartoję 85 % gyventojų. Iš jų per paskutinį mėnesį alkoholinių gėrimų gėrė 77 %. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiduria 26 vietoje tarp 27 Europos Sąjungos valstybių – esame beveik paskutiniai. Vadinasi, Lietuva toli gražu nėra išskirtinė šalis ES, ir alkoholinius gėrimus čia vartojame sąlyginai netgi rečiau, nei tai daro gyventojai kitose valstybėse.
Ar vidutiniškai kartą per savaitę išgeriantis lietuvis yra Europos problema? Ne. Nes, pavyzdžiui, Portugalijoje net 43 % pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių asmenų nurodo, kad gėrė kasdien.
Įdomu ir tai, kad paklausus žmonių, kurie alkoholinių gėrimų vartojo per pastarąjį mėnesį, – kiek kartų jie tai darė, Lietuvoje yra daugiausia gyventojų visoje ES, kurie alkoholinių gėrimų vartojo tik vieną kartą per minimą mėnesį. Taip nurodo kas trečias atsakęs lietuvis, arba 34 % apklaustųjų. Dar 49 % nurodo, kad alkoholinių gėrimų vartojo nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį.
Vadinasi, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų, arba 83 % visų apskritai alkoholį per pastarąjį mėnesį vartojusių žmonių Lietuvoje, alkoholio į burną ėmė labai saikingą kiekį kartų – iki 4 kartų per mėnesį, kas yra – kartą per savaitgalį ar rečiau.
Pietiečiai geria kasdien
Ar vidutiniškai kartą per savaitę išgeriantis lietuvis yra Europos problema? Ne. Nes, pavyzdžiui, Portugalijoje net 43 % pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių asmenų nurodo, kad gėrė kasdien. Italijoje tokių buvo 25 %, Ispanijoje – 23 %. Lietuvoje – tik 1 %.
Kodėl Portugalijos, Italijos ar Ispanijos televizijos ir politikai netrimituoja, kad jie yra labiausiai prasigėrusios valstybės ES? Nors šiam teiginiui yra visai rimtas pagrindas – jei pridėtume dar 41 % gyventojų Portugalijoje, kurie alkoholį vartoja nuo karto iki 5 kartų per savaitę, gautume, kad net 84 % visų alkoholį vartojančių žmonių šioje šalyje geria kasdien ar kas kelias dienas. Italijoje ir Ispanijoje tokių gyventojų yra po 81 %.
Tad faktas akivaizdus – didžioji dalis Europos pietiečių alkoholį vartoja kasdien ar kas antrą-trečią dieną, kai lietuviai tai daro tik savaitgaliais ir net rečiau. Šį faktą, matyt, gali patvirtinti ir visoje Europoje gajus lietuvių įvaizdžio stereotipas, kad esame darbšti tauta – išties, savaitės dienomis mes dirbame, o ne geriame.
Kasdien, bet triskart mažiau nei Lietuva?
Kaip šį kasdienį alkoholio vartojimą Europos pietuose vertina PSO? Išeitų, kad teigiamai, nes Italija pagal alkoholio suvartojimą vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui yra tik 87 vietoje pasaulyje (kai Lietuva yra 3 vietoje). Net ir gerdami kasdien italai teigia suvartojantys tik 6,7 litro gryno alkoholio vienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui (kai Lietuva beveik triskart daugiau – 15,4 litro).
Sutikite, tokie skirtumai atrodo labai keistai. Vis dėlto pasigilinus, nesunku suprasti, kodėl taip yra. Ogi todėl, kad Italijoje, kaip ir Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje bei Ispanijoje, suvartojamo alkoholio kiekis apskaičiuojamas ne pagal pardavimus parduotuvėse, kaip yra Lietuvoje, o pagal gyventojų apklausas. Ir vėliau šis skaičius pateikiamas PSO.
Ir tokie skaičiai atrodo logiškai, lyginant, kaip dažnai alkoholį vartoja italai (kasdien ar keliskart per savaitę) ir lietuviai (1–4 kartus per mėnesį). „Tad kiek išgėrėte alkoholio šį mėnesį? – Ką ten išgėriau, taurę vyno...“
Daugiausia išgeria airiai, danai, britai ir suomiai
Jau girdžiu, kaip sakote, kad tikriausiai lietuviai geria retai, bet jau kai prisėda – tuomet iki žemės graibymo. Todėl ir atsiranda tokie dideli skaičiai. Deja, bet Europos Komisijos tyrimas paneigia ir šį mitą.
Daugiausia alkoholio per kartą išgeria Airijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Suomijos gyventojai. Beje, šios šalys pagal daugiausia vienu kartu išgeriamo alkoholio kiekį lyderiauja nuo 2003 m. ir pozicijas išlaiko.
Štai Airijoje kas ketvirtas, arba 26 %, per pastarąjį mėnesį alkoholį vartojusių gyventojų prisipažino išgėrę nuo 5 iki 10 ar daugiau gėrimų per vieną kartą. Jungtinėje Karalystėje tokių buvo 24 %, Danijoje ir Suomijoje – po 23 %. Lietuvoje tokių gėrikų yra 15 % – tiek pat ar panašiai kaip Belgijoje (15 %), valstybinį alkoholio monopolį turinčioje Švedijoje (13 %) ar jo neturinčiuose Nyderlanduose (13 %).
Didžioji dalis lietuvių (61 %), kaip ir likusių Europos šalių gyventojai, suvartoja iki 2 gėrimų vienu kartu, kas penktas (22 %) – 3–4 gėrimus. Tad pagal suvartojamo alkoholio kiekį vienu metu esame sąrašo viduryje.
Airiai pasigeria dukart dažniau
Kalbant apie tai, kaip dažnai europiečiai suvartoja didelį alkoholio kiekį vienu metu (tai laikoma labiausiai kenksmingu vartojimo būdu), svarbu paminėti faktą, kad net 29 % per pastaruosius 12 mėnesių alkoholį vartojusių gyventojų visoje ES prisipažino kartą ar net kelis kartus per savaitę išgėrę 5 ir daugiau gėrimų vienu metu. Tai reiškia, kad kas trečias alkoholį vartojantis gyventojas visoje Europoje kiekvieną savaitę ir net ne po kartą pasigeria.
Kaip atrodo Lietuva šioje statistikoje? Sakyčiau, dar labai gerai – pas mus taip elgiasi tik 18 % alkoholį vartojančių gyventojų ir mes esame 21 vietoje tarp 27 ES šalių. Pirmoji šioje pozicijoje vėl yra Airija, Lietuvą lenkianti daugiau nei du kartus – Airijoje beveik pusė (net 44 %) alkoholį vartojančių gyventojų išgeria daugiau nei 5 gėrimus kartą ar kelis kartus per savaitę.
Taigi, ar Lietuva yra labiausiai prasigėrusi Europos valstybė? Europos Komisija sako, kad ne.
O ką apie Airiją sako PSO? 21 vieta pasaulyje (lyginant su Lietuvos 3 vieta) ir 11,9 litro gryno alkoholio vyresniam nei 15 metų gyventojui (lyginant su 15,4 litro Lietuvoje). Logiška? Nelabai. Tiesiog tokį skaičių Airijos institucijos pateikia PSO, o viduje, matyt, suka galvas, ką daryti, kad gyventojai išmoktų linksmintis saikingiau.
Įdomu ir tai, kad labai artimus „Eurobarometer“ rezultatams lietuvių alkoholio vartojimo skaičius gauna ir Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkai, tarp kurių – ir potencialus sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, atlikę „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą“. Tarkime, pagal šį tyrimą, 17 % Lietuvos gyventojų nevartojo alkoholinių gėrimų per pastaruosius metus ir 83 % vartojo. Pagal „Eurobarometer“: 15 % lietuvių nevartojo ir 85 % vartojo.
Akivaizdu, kad „Eurobarometer“ ir A. Verygos tyrimai atrodo daug patikimiau nei neaiškia metodika apskaičiuotas PSO vertinimas.
Žema savivertė ar rinkiminis triukas?
Taigi, ar Lietuva yra labiausiai prasigėrusi Europos valstybė? Europos Komisija sako, kad ne. Geriame vieni rečiausiai Europoje, po nedaug ir apskritai turime sąlyginai mažiau geriančiųjų nei kitos ES valstybės.
Kodėl PSO skelbia mus vienais didžiausių girtuoklių pasaulyje? Ji rodo tai, kokią informaciją apie save pateikia pati valstybė. Taigi, girtuokliais pasauliui prisistatome patys.
Tad kodėl mes patys alkoholio vartojimo situaciją vertiname blogiau, nei yra iš tikrųjų? Atsakymai galėtų būti du. Pirmasis, kad mes, kaip tauta, esame itin žemos savivertės visuomenė. Šiuo atveju sprendimų mūsų politikams turėtų padėti ieškoti psichologai ir sociologai bei istorikai.
Antrasis, kad užkibome ant žiauraus rinkiminio viešosios nuomonės formavimo kabliuko – pasinaudojus atskirų žmonių tragedijomis (jų, deja, nutinka kiekvienoje šalyje) ir prasta Lietuvos socialinės pagalbos teikimo sistema, visa valstybė buvo priversta pasijusti beviltiškai kalta. Tokioje situacijoje itin lengva prisistatyti gelbėtojais.
Vis dėlto valstybės valdymo sprendimus turime priimti remdamiesi patikimais skaičiais, o ne atsispirdami į klaidingą situacijos vertinimą. Tai jau nebe rinkiminė kampanija, o visos valstybės gerovės klausimas.
Marius Dubnikovas yra Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas
