„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Marius Jundulas: Gyvenimas karantino sąlygomis: kaimynai gali suteikti daugiau saugumo

Pandemija ir karantinas vėl apriboja mūsų socialinį gyvenimą – mažiau susitikimų, mažiau bendravimo, mažiau švenčių. Pasigirsta rekomendacijos turėti savo saugų socialinį „burbulą“, t.y. ratą žmonių, su kuriais bendrausime. Pirmojo karantino metu atliktas visuomenės emocinio klimato tyrimas parodė, kad visuomenėje sustiprėja nesaugumo, baimės ir izoliacijos jausmas. Ką šioje situacijoje galime padaryti, kad jaustumėmės bent kiek ramiau ir stabiliau?
Marius Jundulas
Marius Jundulas / „Gjensidige“ nuotr.

Manau, pirmiausiai turėtume peržiūrėti, kas gi sudaro mūsų socialinį „burbulą“, t.y. kiek ir kokių žmonių į jį įtraukiame, ir palaikyti su jais artimą ryšį. Mokslininkai jau yra įrodę, kad mūsų saugumo jausmas labiausiai susijęs su tuo, kaip žmogus jaučiasi tarp kitų žmonių. Žmogaus laimės pojūtis slypi ryšiuose su kitais žmonėmis.

Apsižvalgykime savo aplinkoje ir pamatysime, kad su arčiausiai gyvenančiais žmonėmis – savo kaimynais – bendraujame per mažai.

Mūsų užsakymu „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad daugiau negu pusė Lietuvoje gyvenančių žmonių su kaimynais nekuria ir nepalaiko draugiškų santykių, o apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Tik vienas iš dešimties gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Vos keli procentai su kaimynais vieni kitiems paskambina ar drauge švenčia šventes.

Psichologai pabrėžia – kuo daugiau turime žmonių, su kuriais ryte pasisveikiname, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje.

Nepaisant to, kad su greta gyvenančiais žmonėmis bičiuliaujamės ir į juos kreipiamės pakankamai retai, kaimynai turi itin aukštą visuomenės pasitikėjimą. Kartu su Žmogaus studijų centru mūsų bendrovės atlikti tyrimai rodo, kad net 81 proc. Lietuvos žmonių tiki, jog, esant svarbiam reikalui, kaimynai išties pagalbos ranką.

Psichologai pabrėžia – kuo daugiau turime žmonių, su kuriais ryte pasisveikiname, tuo daugiau sulaukiame atgalinio ryšio iš kitų žmonių, taigi turime daugiau ir tvirtesnių santykių savo aplinkoje. Tarpusavio santykiai yra ta terpė, kurioje galime susikurti daugiau emocinio saugumo.

Pažvelkime į savo santykius su kaimynais! Per karantiną jie pasikeitė į gerąją pusę: kiek daug pavyzdžių, kai kaimynai pasiūlė pagalbą nuperkant maisto, išvedant šunį ar kartu prižiūrint laiptinės švarą.

Tik vienas iš dešimties gyventojų į kaimynus kreipiasi pagalbos. Vos keli procentai su kaimynais vieni kitiems paskambina ar drauge švenčia šventes.

Mūsų geri santykiai su kaimynais reiškia, kad su gyvenančiais už sienos žmonėmis nebijome susitikti laiptinėje ir mažų mažiausia žinome jų vardus. Dar geriau, jei kaimyno galite paprašyti pagalbos ir pats esate pasiruošęs ją suteikti.

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje gyventojams kaimynai yra beveik tokie pat svarbūs kaip artimieji. Mūsų įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. visuomenės bijo, kad artimiausioje kaimynystėje nebus žmonių, kuriais galėtų pasikliauti. Šis aspektas apklausoje pats aktualiausias mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojams, nes ten kaimynai atstoja ir šeimos narius, ir bendruomenę, ir net greitąją pagalbą. O ir daugiabutyje saugiau gyventi tarp žmonių, kuriuos pažįstate ir kurie jus pažįsta.

Kaip palaikyti gerus santykius su kaimynais? Tai tampa dar svarbiau karantino laikotarpiu, kai nežinia kada gali užklupti liga.

Gerai kaimynystei reikia labai nedaug:

  1. Prisiminkite kaimyno vardą ir užsirašykite telefono numerį; kaimyno kontaktų gali prireikti ir pačiam prašant pagalbos, ir pasiūlant savo pagalbą. Jei pamatote ką nors įtartino savo laiptinėje ar prie kaimyno buto durų, turėsite būdą, kaip pasiekti už sienos gyvenančius žmones ir juos įspėti.
  2. Šypsokitės ir sveikinkitės susitikę žmogų, su kuriuo jus skiria tik siena ir buto durys. Geras nusiteikimas kito žmogaus atžvilgiu sukurs artimesnį ryšį su kaimynais – jausitės susitikę savą žmogų.
  3. Susikurkite kaimynų grupę „Facebook“ – čia galėsite keistis aktualia kaimynams informacija, tartis dėl bendrų reikalų ir jausitės turintys daugiau draugų artimoje aplinkoje.
  4. Pasiūlykite savo pagalbą kaimynams, jei žinote, kad jie yra senyvo amžiaus ar turi mažamečių vaikų – galbūt jiems reikia parnešti maisto iš parduotuvės ar vaistų iš vaistinės. Viską saugiai galite palikti prie namų durų, kad išvengtumėte fizinio kontakto.
  5. Aptarkite su kaimynais, kaip kartu galite pagelbėti tiems greta gyvenantiems žmonėms, kuriems galbūt reikia pagalbos šiuo izoliacijos laikotarpiu. Juk bendras darbas, rūpesčiai ir pagalba vienija žmones.
  6. Susipažinti ir sustiprinti ryšius padeda bendra veikla. Pakvieskite kaimynus drauge sutvarkyti aplinką, pavyzdžiui, sugrėbti lapus. O jei pamatėte laiptinėje skelbimą, kviečiantį į talką, prisidėkite.
  7. Žmones suartina bendri interesai, pavyzdžiui, sodininkystė. Pasiūlykite kaimynui atliekamą vaiskrūmį ar daugiametę gėlę. Nuo to laiko visuomet turėsite temą pokalbiui.
  8. Jei gyvenate daugiabutyje, aptarkite su kaimynais, kaip dezinfekuosite bendro naudojimo patalpas – liftus, laiptines. Juk norime visi gyventi saugiai ir saugoti vieni kitus.

Ir svarbiausia – jei tikimės, kad kaimynai mums padės, esant bėdai, nelaukime, kol prispaus rūpesčiai, imkime ir dabar susipažinkime su greta gyvenančiais žmonėmis. Įsitraukite į savo socialinį „burbulą“ bent porą žmonių iš artimiausios kaimynystės – ir pergyventi šį laikotarpį mums visiems bus saugiau.

Marius Jundulas yra „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs