Moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams aktualu ir tai, kad atsiranda būtinybė išlaikyti bent tris valstybinius egzaminus, o jų vertinimų aritmetinis vidurkis turės būti bent 36 balai. Be to, matematikos egzaminas tampa privalomas visiems, norintiems studijuoti visose šalies aukštosiose mokyklose. Tačiau matematikos egzaminas ir aukštas konkursinis stojamasis balas kaip tik gali reikšmingai prisidėti prie sėkmingo, didelį potencialą turinčio karjeros kelio.
Ar priėmimo reikalavimai į universitetus iš tiesų griežtėja?
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas dar praeitais metais nusprendė, kad ir toliau stojantiesiems taikys 5,4 siekiantį minimalų konkursinį balą. Sprendimas priimtas todėl, kad laikantis tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytų naujųjų reikalavimų, gali susidaryti situacija, kai į aukštąsias mokyklas galės įstoti pretendentai su mažesniu konkursiniu balu nei ankstesniais metais taikytas minimalus balas.
Kokybišką išsilavinimą teikiantys universitetai gali taikyti dvi studentų priėmimo strategijas. Pirma – aukštus priėmimo kriterijus. Antra – priimti visus pretenduojančius, tačiau priimtiesiems taikyti aukštus reikalavimus ir visus, kurie neišlaiko egzaminų pirmosios sesijos metu, pašalinti iš universiteto dėl nepažangumo.
Lietuvoje visuotiniu universitetų ir politikos formuotojų sutarimu ilgus metus buvo taikoma pirmoji strategija, kurią įgyvendinant buvo nuosekliai keliami priėmimo reikalavimai. Toks pasirinkimas yra teisingas ir naudingas tiek patiems studentams, universitetams, tiek visos šalies raidai.
Aukšti ir skaidrūs priėmimo kriterijai leidžia atsirinkti tik aukštąjį išsilavinimą pajėgius įgyti studentus. Studijų programų turinys gali būti aukšto lygio tik jei programoje studijuojantieji yra pasiruošę tiek akademiškai, tiek psichologiškai priimti žinias. Su pažangiais studentais visuomet norės dirbti geriausi dėstytojai, kurie savo reiklumu paruoš ne tik savo srities profesionalus, bet ir tikrąjį aukštąjį išsilavinimą įgijusias asmenybes.
Reikia nepamiršti, kad studijos universitete nėra laisvalaikio praleidimo būdas, o juo labiau tai nėra už pinigus teikiama paslauga. Studijos universitete pirmiausia yra jauno žmogaus laiko ir pastangų investicija į savo ateitį, o ši investicija nebus pelninga neįnešus pakankamai kapitalo. Todėl stodamas pretendentas turi parodyti, kad yra pasirengęs ir pajėgus artimiausius kelerius metus intensyviai mokytis.
Visiškai suprantamas ir jaučiamas moksleivių bei mokytojų nerimas laukiant šių, dar vienų, permainų švietimo sistemoje. Nuolatiniai pokyčiai lemia mažėjančią mokytojų ir mokinių motyvaciją, didėja nuovargis, nerimas, perdegimas, ypač, kai vis pasigirsta, kad pati valstybės sistema paskui tas permainas nespėja. Visgi kalbant apie šiemet pasikeitusius priėmimo reikalavimus į aukštąsias mokyklas, svarbu turėti omenyje, kad iš esmės jie netampa griežtesni ir, netgi priešingai, gali atverti universitetų, nusprendusių sumažinti minimalų konkursinį balą, duris silpniau besimokantiems studentams.
Kam reikia privalomo matematikos egzamino?
Ne vienam nerimą kelia atsiradęs privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas ir tai, kad būtent jis šiemet gali moksleiviams apsunkinti stojimus. Vis dėlto ir anksčiau stojant į didelę dalį studijų krypčių, tarp jų ir ekonomikos bei vadybos, matematikos egzamino svoris, skaičiuojant konkursinį balą, buvo didžiausias.
Todėl norint, kad susidarytų bent minimalus konkursinis balas, buvo privaloma išlaikyti matematikos valstybinį egzaminą. Išimtis būdavo nebent tais atvejais, kai pretendentas itin aukštais balais išlaikydavo visus kitus egzaminus.
Išsamiau panagrinėkime privalomo matematikos egzamino prasmę. Laikant šį egzaminą, nėra reikalaujama pasiekti aukščiausią matematikos pasiekimų lygį. Pagal naująją sistemą egzaminų vertinimų aritmetinis vidurkis turės būti 36. Tai reiškia, kad humanitarinį polinkį turinčiam moksleiviui, kuris aukštais balais išlaikė lietuvių kalbos ir užsienio kalbų egzaminus, įmanoma šį rodiklį pasiekti net matematikos egzaminą išlaikius minimaliu patenkinamu įvertinimu.
Beje, matematikos valstybinis brandos egzaminas yra sudarytas taip, kad ne tik patenkinamą, bet ir pagrindinį pasiekimų lygį galėtų pasiekti visi moksleiviai, kurie įdeda pakankamai pastangų ruošiantis egzaminui.
Reikalaujamas matematikos egzaminas nėra įvestas su tikslu apsunkinti moksleivių gyvenimą. Plėtojantis aukštųjų technologijų pažangai, Lietuvai siekiant tapti konkurencinga ir aukštą pragyvenimo lygį turinčia ekonomika, būtina koncentruotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus ir pramonės šakas.
Matematikos mokslas ugdo tokius universalius įgūdžius kaip loginis mąstymas, problemų sprendimas, abstraktus mąstymas ir net gebėjimas sudėtingas idėjas komunikuoti aiškiai ir struktūruotai. Šie ir kiti įgūdžiai yra būtini šiuolaikinėje technologinėje sanklodoje, kurioje dirbtinis intelektas taps kasdienio gyvenimo dalimi visose ekonominės veiklos srityse.
Nepamirškime, kad dirbtinis intelektas yra matematinis algoritmas ir, norint jį sėkmingai įdarbinti, matematinis mąstymas yra būtinybė. Todėl į privalomą matematikos egzaminą vertingiau žiūrėti ne kaip į kliūtį, o kaip į galimybę moksleivių ateities sėkmei.
