Ūkio ministerija siekia skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, mokslo ir atsakingų valdžios institucijų atstovų, pramonės subjektų ir kariškių. Valstybinės institucijos turėtų aiškiai įvardinti savo produktų ir paslaugų poreikį, o verslas ir mokslas pristatyti savo pajėgumus siekdamas tą poreikį patenkinti.
Gyvenant sudėtingu Lietuvai geopolitine prasme metu, saugumo ir gynybos sektoriaus Lietuvoje neišvengiamai laukia dideli iššūkiai. Kol kas Lietuvoje moksliniams tyrimams ir ekonominei plėtrai (MTEP) iš gynybos biudžeto skiriamos labai menkos sumos: 2014 m. – 0,01 proc., 2015 m. planuojama 0,05 procento.
Vienas iš būdų suaktyvinti investicijas į saugumo ir gynybos pramonę – ne tik ginkluotės, bet ir dvejopos paskirties produktų, naudojamų tiek gynybos, tiek saugumo ir civiliniams tikslams, kūrimas ir gamyba. Tuo labiau kad dalis gynybai sukurtų produktų vėliau imami vartoti kasdieniame gyvenime.
Lietuva tikrai turi potencialo tobulinti inovatyvius saugumo ir gynybos srities produktus – jau dabar šalies gamintojai vykdo NATO užsakymus.
Kurdami inovatyvius gynybos ir saugumo sektoriaus produktus, ašimi turime laikyti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir jo rezultatą – sukurtų produktų komercializavimą.
Nuo praėjusių metų kovo mėnesio veiklą pradėjusi Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA) atstovauja daugiau nei 100 įvairių subjektų. Ji jungia gamintojus, paslaugų teikėjus, mokslo įstaigas – dirbančias tiek kariuomenei (lazeriai, IT, ryšių technologijos, ginkluotė, šarvuotė, speciali apranga ir kt.), tiek ir civiliams gyventojams svarbiose srityse (maitinimas, apgyvendinimas, teisinės paslaugos ir kt.).
LGSPA glaudžiai bendradarbiauja su ES Europos gynybos agentūra ir įvairiomis NATO struktūromis. Pavyzdžiui, Lietuvos gamintojai NATO tiekia telekomunikacijas, įrangą treniruotėms, šiuolaikinę karių aprangą, užtikrina informacinių sistemų ir energetinį saugumą. Be to, mūsų valstybėje plėtojami lazerių ir specialių medžiagų produktai ir technologijos, skirtos medicinai, aviacijos pramonei ir t. t.
Kurdami inovatyvius gynybos ir saugumo sektoriaus produktus, ašimi turime laikyti verslo ir mokslo bendradarbiavimą ir jo rezultatą – sukurtų produktų komercializavimą.
Glaudus bendradarbiavimas būtinas siekiant sudaryti didelės apimties sutartis Europos ir kitose rinkose, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus, sumažinti MTEP veiklos išlaidas įsigyjant žinių, technologijų ir veiklai plėtoti reikalingą infrastruktūrą.
Jungimasis į klasterius galėtų padėti Lietuvos saugumo ir gynybos pramonės įmonėms įsilieti į pasaulinius žinių ir inovacijų tinklus, išnaudoti jų teikiamas galimybes kuriant inovatyvius produktus.
Stiprinti gynybos ir saugumo sektorių galėtų paskatinti ir valstybės užsakymai. Tokių užsakymų vykdymu Jungtinėse Amerikos Valstijose užsiima gynybos agentūra DARPA (angl. „Defense Advanced Reaserch Project Agency“), Europoje – Europos gynybos agentūra.
Lietuvoje, priimdami valstybės užsakymus, galėtume vykdyti ikiprekybinius pirkimus. Jie pasaulyje dažniausiai ir efektyviausiai pritaikomi būtent krašto apsaugos srityje. Taikant tokį pirkimo būdą sukuriamas unikalus ir specifinis, nacionalinių požymių turintis naujas inovatyvus produktas.
Didelį postūmį gynybos ir saugumo sektoriaus plėtrai turėtų turėti šių metų liepos 1 d. Vyriausybės pritarimas Ūkio ministerijos parengtai ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkai, ypač turint omenyje tai, kad susidomėjimas naujomis galimybėmis – milžiniškas. Jau pradėtas pirmasis ikiprekybinis bepiločių orlaivių pirkimas gynybos srityje – šį produktą kurti siūlėsi net devyni dalyviai.
Marius Skarupskas yra ūkio viceministras
