Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Marius Tamošiūnas: Ar sulauksime restruktūrizavimo atgimimo?

Restruktūrizavimas – tai puiki teisinė priemonė su finansiniais sunkumais susiduriančiam verslui, galinti padėti išvengti bankroto, atsiskaityti su kreditoriais ir išsaugoti verslą. Bent jau teoriškai. Praktiškai restruktūrizavimas, Lietuvoje vos, vos kvėpuoja.
Marius Tamošiūnas
Marius Tamošiūnas / „Jurex“ nuotr.
Temos: 2 Verslas Advokatas

Restruktūrizavimo reputacija ir statistika

Patyrusiam verslininkui “praktikui” jo skolininko pranešimas apie keliamą restruktūrizavimo bylą aiškiai indikuoja, kad skolininkas netrukus bankrutuos ir šią skolą jau galima nurašyti į beviltiškas. Tai patvirtina ir statistika: nuo Įmonių̨ restruktūrizavimo įstatymo taikymo pradžios (2001-07-01) iš viso pradėta vos apie 500 restruktūrizavimo procedūrų ir tik maždaug 10% iš jų baigėsi sėkmingai - restruktūrizuojamos įmonės atsikratė skolų naštos ir tęsė veiklą.

Likusiai daliai restruktūrizavimas nepavyko ir to priežastys įvairios. Dažnai nepavyksta rasti kompromiso su kreditoriais ir gauti jų pritarimo restruktūrizavimo planui. Dažnai tai lemia objektyvios ekonominės priežastys, nes restruktūrizuojamos įmonės vadovų užduotis nelengva - reikia optimizuoti verslą ir suvaldyti pinigų srautus taip, kad pavyktų dirbti pelningai, padengti visas einamąsias skolas ir dar liktų senų skolų, numatytų restruktūrizavimo plane, dengimui. Jei verslas nesisekė ir kaupėsi skolos iki tol, po restruktūrizavimo, kuomet reikės dirbti su senų skolų kupra, lengviau juk tikrai nebus. Tikrai nebus paprasta įtikinti naujus klientus ir partnerius dirbti su restruktūrizuojama įmone, nes toks statusas pasitikėjimo tikrai neprideda. Gauti naują finansavimą iš bankų - užduotis iš fantastikos srities. O jei paklaustume minėto verslo “praktiko”, kodėl dažniausiai nepavyksta jo skolininkų restruktūrizavimo procesai, jis, dažnu atveju, pasakytų tiesiai šviesiai - skolininkai net ir neketino atsiskaityti su kreditoriais, o tik pasiėmė “minutės pertraukėlę” susitvarkyti reikalams.

Ir iš tiesų, šio teisinio mechanizmo reputacija verslo ir teisės praktikų tarpe labai prasta, beveik tokia prasta, kaip ir šios procedūros sėkmingos baigties statistika. Ir tai apsunkina sprendimų paieškas sąžiningoms ir tvarų verslo modelį turinčioms įmonėms, kurioms dėl šiandieninių aktualijų restruktūrizavimas galėtų tapti išsigelbėjimu, pavyzdžiui, tokioms, kurioms tiesiog teko užsidaryti dėl karantino reikalavimų.

Restruktūrizavimo procedūros gaivinimas

Nemažas žingsnis tobulinant restruktūrizavimo procedūrą žengtas įstatymų leidėjo. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ankstesnius atskirus bankrotą ir restruktūrizavimą reguliavusius įstatymus. Restruktūrizavimas reglamentuotas naujai, pokyčių tikrai nemažai, tačiau praktiškai svarbiausi šie:

  • Numatoma galimybė su teismo leidimu daryti užskaitas, įkeisti turtą net ir po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jeigu teismas nustatys, kad tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą. Paprastai tariant, mainais už pritarimą restruktūrizavimo planui įmonė gali pasiūlyti stambiesiems kreditoriams papildomą atsiskaitymo užtikrinimą ir kitas lengvatas. Tiesa, kaip tokius sandorius vertins teismai, kurių leidimas būtinas jų vykdymui, kol kas dar neaišku, praktika tik formuojasi.

  • Numatyta galimybė pereiti iš bankroto proceso į restruktūrizavimo procesą. Paskirtas bankroto administratorius įstatymu įpareigotas pateikti kreditoriams išvadą dėl restruktūrizavimo tikslingumo ir pateikti savo rekomendacijas kreditorių susirinkimui. Tokia galimybė neabejotinai sveikintina ir leis tam tikrais atvejais išsaugoti net ir tuos verslus, kuriems iškelta bankroto byla.

  • Teisė inicijuoti restruktūrizavimo procesą numatyta ne įmonės vadovui, bet ir kreditoriui, jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 MMA. Tiesa, naudojimasis tokia teise būtų aktualus tik tuo atveju, jei įmonės vadovai dėl kokių nors priežasčių nebūtų linkę inicijuoti restruktūrizavimo ir todėl tokios iniciatyvos imtųsi kreditoriai (tikėtina – stambieji). Tačiau suprantama, kad kreditorius niekaip negalės atlikti tam tikrų veiksmų už neveiklų įmonės vadovą, todėl tokiais atvejais restruktūrizavimo sėkmė abejotina.

  • Nuleista kartelė siekiant kreditorių pritarimo restruktūrizavimo planui: nuo šiol tam pakanka paprastos kreditorių daugumos, t. y. daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos;

  • Neprivalomas restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimas restruktūrizavimo procese (išskyrus atvejus, kai pereinama iš bankroto į restruktūrizavimą). Restruktūrizavimo administratoriaus teises ir pareigas tokiu atveju įgyvendina juridinio asmens vadovas. Šis supaprastinimas leis pasinaudoti restruktūrizavimo procesu ir smulkioms įmonėms, kurioms samdyti administratorių kitu atveju būtų tiesiog ekonomiškai nepakeliama.

Ar restruktūrizavimas taps veiksmingu įrankiu?

Ar restruktūrizavimas taps veiksmingu įrankiu įmonių mokumui atkurti – kol kas dar anksti spręsti. Tai visų pirma priklausys nuo visų šio proceso dalyvių - teismų, įmonių vadovų, kreditorių ir jų teisinių atstovų, nemokumo administratorių – profesionalumo, geranoriškumo ir lankstumo. Tik visiems šiems dalyviams bendradarbiaujant ir suteikiant bent minimalų pasitikėjimo kreditą vieni kitiems restruktūrizavimas gali pavykti.

Tačiau viena aišku – atgaivinti šį teisinį įrankį Lietuvos verslo ir teisės sistemoje bei išbandyti jo veiksmingumą krizės sąlygomis niekada nebus palankesnio laiko. Pavyzdžiui, neseniai priimtu įstatymu ištiesta pagalbos ranka jau restruktūrizuojamoms įmonėms – restruktūrizavimo byla nebus nutraukiama, jei karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo bus netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.

Marius Tamošiūnas yra JUREX advokatas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos