Vis dėlto praėjus metams, nuotaikos jau kitos. Panašu, kad populistinių idėjų išbandymas praktikoje išblaivino galvas tiek rinkėjams, tiek renkamiesiems. Pirmuosius privertė atsargiau vertinti lengvų sprendimų žadėtojus, ypač kai tie „lengvi“ sprendimai susiję su ilgai ir kruopščiai statytų bendrų Europos struktūrų griovimu. Antruosius – labiau įsiklausyti į tai, kas iš tiesų rūpi žmonėms. Todėl šiandien, priešingai nei žadėjo kai kurios prognozės, daugiau politinio sąmyšio galime įžvelgti Didžiojoje Britanijoje bei JAV nei Europos Sąjungoje, kurios valstybėse narėse vėl pūstelėjo proeuropietiški vėjai, po Macrono laimėjimo prezidento rinkimuose stipriausiai pučiantys iš Prancūzijos.
Lietuviai nori stiprios Europos
Šį procesą paskatino ir Europos Komisija, šių metų kovo mėnesį pateikdama plačiai diskusijai penkis Europos ateities scenarijus, kaip ES galėtų atrodyti 2025-aisiais metais: nuo ES, kuri apsiribotų tik bendrąja rinka, o kitų klausimų sprendimą grąžintų valstybėms narėms, iki ES, kurioje daug daugiau klausimų būtų sprendžiama ir įgyvendinama kartu per ES institucijas.
Panašu, kad lietuviai, vertindama šiuos scenarijus, išlieka labai proeuropietiški. Štai Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu balandžio 18–25 d. rinkos tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią apklausą apie Europos Sąjungos ateities perspektyvas. Net 78% lietuvių pritaria arba visiškai pritaria penktajam scenarijui, kuris numato kur kas glaudesnį ES šalių narių tarpusavio bendradarbiavimą. Nenuostabu – juk nemažai teigiamų pokyčių Lietuvoje buvo inicijuoti prieš stojant į ES ar dėl ES įtakos, be to, Lietuva gauna (vis dar) žymią ES paramą, kuri sudaro didelę dalį viešųjų investicijų Lietuvoje. Todėl lietuviai supranta Europos Sąjungos, galinčios stipriai veikti įvairiose srityse, svarbą ir privalumus.
ES turėtų mažinti skurdą ir nelygybę
Tačiau viena yra kalbėti abstrakčiai – man patinka ES, nes ji padeda sutvarkyti netvarkomus klausimus ir duoda pinigų, todėl noriu, kad ji spręstų dar daugiau ir duotų dar daugiau pinigų. Ir visai kas kita – informuotai spręsti, kuriose srityse mes labiausiai norime daugiau Europos. Čia padeda po scenarijų paskelbimo Komisijos parengti penki diskusiniai dokumentai: dėl socialinės Europos, dėl globalizacijos pasekmių suvaldymo, dėl euro stiprinimo, dėl gynybos ateities bei dėl ES finansų ateities. Apie kiekvienos iš šių sričių lietuvišką kontekstą atskirai.
Pagal dabartinę ES sąrangą socialiniai klausimai yra viena iš sričių, kurioje didžioji dalis sprendimų priimama valstybėse narėse, o ne ES institucijose. Tuo pat metu, lygindami Lietuvą ir kitas ES valstybes, dažnai matome, kad ne tik negerėjantys, tačiau dažnai ir prastėjantys Lietuvos socialiniai rodikliai nespėja paskui gerėjančius makroekonominius rodiklius, o ES kontekste Lietuva išsiskiria skurdu ir nelygybe. Tad Lietuvoje būtų ypatingai įdomu detaliau pasvarstyti, kaip skirtingi ES ateities pasirinkimai socialinių klausimų srityje galėtų paveikti Lietuvos socialinius rodiklius. Beje, čia labai įdomios Kaune birželio 9 d. vykusios Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Lietuvos socialinių partnerių diskusijos dėl Europos ateities išvados. Jose vėlgi pasisakoma už penktąjį, glaudesnio bendradarbiavimo ES scenarijų, tačiau jau su stipria socialine dimensija.
Globalizacija turi ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių europiečiams, o jos neigiamų pasekmių suvaldymui būtinas bendras veikimas tiek ES, tiek valstybių narių, tiek ir regionų lygmeniu. Tai reikalauja diskusijos apie tai, kaip šiuos skirtingus veikimo lygmenis ateityje geriau suderinti. Vis dėlto paskutiniais Eurobarometro duomenimis lietuviai globalizaciją vertina neblogai ir mano, kad ES turi pakankamai galių ginti ekonominius ES interesus pasaulyje ir atlieka pakankamą vaidmenį apsaugant nuo neigiamų globalizacijos padarinių.
Kalbant apie euro stiprinimą, svarbu prisiminti, kad krizės metu Euro zonoje buvo padaryta nemažai institucinių pokyčių, tačiau reikia ir toliau stiprinti euro struktūrą. Tam Komisija yra pateikusi eilę galimų priemonių, kurios padėtų šalinti tarp valstybių išliekančius ekonominius ir socialinius skirtumus, finansinio pažeidžiamumo šaltinius ir kolektyvinius stabilizavimo pajėgumus. Tačiau tam reikalinga diskusija, taip pat ir Lietuvoje, kokios iš siūlomų priemonių būtų priimtinos, ar būtume pasirengę turėti ES finansų ministrą, Euro zonos biudžetą, iždą, Europos valiutos fondą, Europos lygmens viešųjų investicijų palaikymo ar nedarbo perdraudimo sistemas ir pan.
Strateginės, politinės, ekonominės ir technologinės tendencijos rodo, kad dabar pats laikas Europai paspartinti permainas saugumo ir gynybos srityje. Jeigu remtumėmės Eurobarometro apklausomis, matytume, kad valstybėse narėse didelė dalis gyventojų norėtų matyti „daugiau Europos“ ir bendrų veiksmų saugumo ir gynybos srityse, o Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose tokios nuomonės yra daugiausia. Tam galima įsivaizduoti įvairius didesnio veikimo šioje srityje scenarijus, tačiau svarbu suprasti, kokiu greičiu valstybės narės, taip pat ir Lietuva, norėtų kurti tikrą Europos saugumo ir gynybos sąjungą? Kiek jos yra pasirengusios bendrai strategiškai planuoti, o ne tik reaguoti į padėtį? Ar jos tikrai mano, kad Europos saugumas yra Europos atsakomybė?
Na, ir galiausiai ES finansų ateitis. Žinoma, Komisijos pateikti penki scenarijai turėtų skirtingą poveikį ES biudžeto dydžiui, struktūrai ir pokyčių mastui. Tačiau Lietuvai svarbu ir tai, kad dabartinė ES finansinė perspektyva, kuri leidžia tikėtis 8,4 milijardų eurų per septynerius metus, sudarančių net 3 procentus Lietuvos BVP kasmet, baigsis 2020 m. O po 2020 m. pasikeis ne tik ES biudžetas, bet ir visa Europos Sąjunga – dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo bei naujų prioritetų finansavimo poreikių ES finansuose atsiras spraga. Tad diskusija apie ES finansų ateitį – neišvengiama ir labai svarbi Lietuvai.
Reikia daugiau diskusijų
Svarbu žinoti, kad diskusijos dėl ES ateities neriboja nei mūsų pateikti scenarijai, nei diskusiniai dokumentai. Galimi scenarijų deriniai, kurie skirtingoms sritims taip pat gali skirtis. Visi kviečiami reikšti savo nuomonę, taip pat ir internetu, ypač iki 2017 m. rugsėjo 13 d., kai metiniame pranešime apie Europos Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas J.-C.Junckeris paskelbs savo Europos ateities viziją. 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje gali būti padarytos pirmosios išvados, ir tai padės apsispręsti dėl veiksmų, kurių reikės imtis iki 2019 m. birželio mėn. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Nuomonę dėl Europos ateities galima reikšti čia.
Marius Vaščega yra Europos Komisijos atstovybės ekonomikos politikos pareigūnas Lietuvoje.
