Marius Vaščega. Lietuva – švarios Europos pramonės dalis

Europos Sąjungos valstybėse ėmus stiprėti supratimui, kad būtina svarbiausiose srityse užsitikrinti strateginę autonomiją, suprasta, kad tai taip pat gali būti kelias, didinantis mūsų visų konkurencingumą. Lietuvai tai itin geras laikas ir šansas išnaudoti savo potencialą, nes būti nepriklausomiems nuo trečiųjų šalių mus išmokė istorija.
Marius Vaščega
Marius Vaščega / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šiandien Europa derina dvi misijas – užtikrinti klestėjimą mūsų žmonėms su ambicija sukurti švarią ekonomiką. Tokiu keliu eina ir pažangiausios pasaulio valstybės, savo verslo konkurencingumą jos mato švarioje ekonomikoje. Siekiant padėti mūsų pramonei išlikti konkurencingai pasauliniu mastu, sukurtas pagreitintas požiūris į pagrindinius sektorius – nuo lustų iki švarių technologijų, nuo baterijų iki vėjo energetikos.

Naujas požiūris arba metodas apima investicijas, įgūdžius, pažangias reguliavimo priemones ir bendradarbiavimą su partneriais. Metodas išbandytas su Europos lustų įstatymu, kuris jau atnešė daugiau nei 100 mlrd. EUR suplanuotų investicijų visoje vertės grandinėje. Taip pat naujas švarias darbo vietas visoje Europoje.

Tas pats požiūris taikomas siekiant užtikrinti, kad švarių technologijų pramonės ateitis būtų sukurta Europoje. Pavyzdžiui, ką tik priimtas Europos Sąjungos „Net-Zero“ pramonės įstatymas padės ES sukurti stiprius vidaus gamybos pajėgumus. Iki 2030 m. Europos gamybos pajėgumai turėtų patenkinti mažiausiai 40 proc.

Mūsų strateginiai projektai ir slėniai, leidžiantys vykdyti reformas ir tikslines viešųjų pirkimų bei aukcionų taisykles, gali padėti ES tapti pasauline lydere pereinant prie švarios energijos ir sukurti ekologiškas, kokybiškas darbo vietas namuose.

Kitas, prieš kelias savaites įsigaliojęs ES teisės aktas – Kritinių žaliavų įstatymas, užtikrinantis mūsų įmonėms prieigą prie pagrindinių medžiagų, kurios yra labai svarbios Europos konkurencingumui ir ekonominiam saugumui. Šiandien Europa didžiąją retųjų metalų ir kitų svarbių žaliavų gauna iš Kinijos. Geopolitinė įtampa ar įvykiai, tokie kaip pandemija, bet kuriuo metu gali sukelti rimtų tolesnių gamybos problemų Europoje.

Štai kodėl Kinijos atžvilgiu ES sukūrė naują principą „mažinti riziką, bet ne nutraukti santykius“, kuriam jau pritarė ES valstybės narės ir G7 partneriai. Šis naujas požiūris apima aiškų savo interesų gynimą visose srityse, tiek susijusiose su Kinijos subsidijuojamais produktais ir jų patekimu į ES rinką, tiek su prieiga prie Kinijos rinkos. Mes kuriame naujus projektus Europoje, bet taip pat ir naudingas strategines partnerystes su tokiomis šalimis kaip Australija, Čilė ir Kanada, siekdami užtikrinti ir apdoroti svarbiausias žaliavas bei įvairinti Europos įmonių tiekimo grandines.

Siekiant prisitaikyti prie geopolitinių realijų sukurta ir pirma Ekonominio saugumo strategija. 2023 m. spalio mėn. Europos Komisija nustatė keturias svarbiausias ekonominio saugumo sritis: pažangiąsias puslaidininkių technologijas, dirbtinio intelekto technologijas, kvantines technologijas ir biotechnologijas.

Didelis darbas prasidėjo gynybos pramonės skatinimo srityje. Neseniai pristatyta Europos gynybos pramonės strategija siekia sukurti gyvybingą ES kariuomenių aprūpinimą. Strategija sukurs daug galimybių ir daug užduočių Europos, o tai reiškia – ir Lietuvos verslams.

Kitaip tariant, sudarytos visos teisinės sąlygos pramonės atgimimui Europoje. Tačiau vis dar lieka klausimas, kaip jį finansuosime. Vadinamasis JAV Infliacijos mažinimo aktas numato iš esmės neribotus paramos išteklius įmonėms, ateinančioms į JAV rinką. Europoje tokių bendrų pajėgumų vis dar neturime. Turime rimtą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondą, Europos strateginių technologijų platformą, tačiau didžioji paramos dalis pramonei vis dar ateina per valstybės pagalbos priemones, finansuojamas nacionaliniu pagrindu.

Todėl svarbi užduotis po Europos Parlamento rinkimų – paspartinti bendrų Europos lėšų pramonės paramai paiešką. Čia neišvengiamai turėsime kalbėti apie naujas ES finansines priemones, ypač artėjant deryboms dėl naujojo ES septynerių metų biudžeto. Tačiau lygiai taip pat turime pritraukti ir privačias lėšas.

Europos bankuose turime 33 trilijonus santaupų ir depozitų, esame geri taupytojai, bet prastesni investuotojai. Tad privalome grįžti prie kapitalo rinkų, kurios Europą vis dar dalina į 27 atskiras valstybes. Bendra kapitalo rinka – kapitalo rinkų sąjunga – privalo būti neatsiejama Europos pramonės atgimimo dalis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis