Tačiau turbūt retas Lietuvos vairuotojas žino, kad padarius menką eismo taisyklių pažeidimą užsienyje Lietuvos valdžios institucijos gali juos įrašyti į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, iš kurio ištrinti informaciją paprasta nebus. Šioje situacijoje man prireikė net teismo įpareigojimų institucijai, kad aklai „neklijuotų etikečių“.
Prieš 17 metų Briuselio gatvėje netinkamai pastačiau automobilį. Už tai nebuvo paskirta jokia nuobauda, tačiau Vidaus reikalų ministerija dėl nesuprantamų priežasčių savo registruose įrašė, kad esą padariau nusikalstamą veiką, o Vyriausioji rinkimų komisija nė netikrindama tai paskelbė viešai.
Ne aš vienas esu sulaukęs tokios „institucinės etiketės“. Tokioje situacijoje yra ir daugiau vairuotojų, kurie štai taip netyčia, dažnai po daugelio metų, sužino, jog už menką kelių eismo taisyklių pažeidimą užsienyje, kuris Lietuvoje laikomas administraciniu nusižengimu, buvo įtraukti į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą Lietuvoje. Kas, mūsų šalyje, žinoma, yra didelė reputacinė dėmė. Ir, nors visiškai nepagrįsta, labai sunkiai ištaisoma. Kaip Kafkos „Procese“.
Mano atveju Vyriausioji rinkimų komisija siuntė aiškintis su Vidaus reikalų ministeriją, Vidaus reikalų ministerija – aiškintis su Belgija. O iš pastarosios gavus oficialų patvirtinimą, jog duomenų apie jokį teistumą nėra, Lietuvos institucijoms jis įspūdžio nepadarė, ir jos net nesiėmė vertinti Belgijos pateiktų duomenų. Paradoksas – Lietuvos valdžios įstaigos mano geriau žinančios, kokius pažeidimus Lietuvos piliečiai padarė kitose ES valstybėse, nei tos ES valstybės.
Džiaugiuosi, kad nors ir per labai didelius vargus situacija galiausiai pajudėjo – principingai kreipiausi į teismą, ir teisinės valstybės principai suveikė. Vakar teismas įpareigojo Vyriausiąją rinkimų komisiją atlikti tai, ką dera padaryti kiekvienai valdžios institucijai – tinkamai išanalizuoti situaciją ir mano pateiktus duomenis. Pažiūrėsime, kaip institucijoms pavyks teismo įpareigojimą įgyvendinti ir kiek tai užtruks.
Kodėl nusprendžiau viešai dalintis šia istorija? Nes aš matau giliai įsišaknijusią sisteminę problemą. Akivaizdu, kad dėl spragų keitimosi informacija tvarkoje ir teisinių sistemų nesuderinamumo (skirtingų proceso taisyklių, jų traktavimo, vertimo problemų, formalaus biurokratizmo), vienoje ES šalyje padarytas nežymus administracinis pažeidimas gali pavirsti „nusikaltimu“ Lietuvoje, ir žmogus patenka į institucinius spąstus. Tai yra realus pavyzdys, kad ne visi ES mechanizmai realiame gyvenime veikia tinkamai ir tam tikslui, kuriam jie realiai yra skirti. O įgyvendinant Lietuvoje pritrūksta paprasto adekvatumo.
Juk viską galima išspręsti daug paprasčiau – be teismų ir bylinėjimųsi, be pluošto dokumentų ir neveiksnių susirašinėjimų – tereikia mažiau abejingumo, daugiau sveiko proto, noro pamatyti problemas ir padėti savo piliečiams. Na, ir vieno kito žiupsnelio daugiau pasitikėjimo kitomis Europos Sąjungos valstybėmis bei noro pažinti kiekvienos jų teisinius skirtumus. Jau 20 metų esame kartu, tikrai turėjome tam laiko.
O Lietuvos vairuotojus, kada nors pažeidusius kelių eismo taisykles užsienyje, skatinu pasitikrinti, ar tame registre nėra ir jūsų pavardės. Labai linkiu, kad nebūtų.
