Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Martynas Nagevičius: Atsargiai, dujos!

Pastaruoju metu spaudoje pasipylė straipsniai, kuriuose valstybinio kapitalo elektros ir dujų skirstymo bendrovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovai džiaugiasi augančiu gyventojų, besidominčių galimybėmis įsivesti gamtines dujas individualių pastatų šildymui, skaičiumi.
Martynas Nagevičius
Martynas Nagevičius / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Pabrėžiama, kad dujos pastaruoju metu atpigo, bendrovės tinklalapyje tiesiai šviesai teigiama, kad dabar geriausias laikas įsivesti dujinį šildymą. Šių teiginių negalima vadinti melaginga reklama, bendrovė nieko vartotojams neteigia apie dujų kainas ateityje ar apie gamtinių dujų ateities perspektyvas.

Tačiau, žinant, kad žmonės paprastai yra linkę daryti taip, kaip daro dauguma, tai visgi yra gyventojų skatinimas rinktis ne investicijas į efektyvesnį energijos vartojimą, saulės kolektorius, automatizuotus biokuro granulių katilus, šilumos siurblius, o būtent į dujotiekių įvadus ir dujinius katilus.

Tikrai nereikia žmonių dirbtinai stabdyti nuo dujų vartojimo, neleisti to daryti. Tikrai ne. Tai nebūtų liberalu. Gamtinės dujos iš tikrųjų yra patogus kuras, o investicijos į dujinį katilą ir dujotiekio atvedimą iki namo, jei prisijungimo prie dujotiekio vieta yra nutolusi mažiau, nei koks 100-200 metrų nuo Jūsų namo, yra mažesnės, nei investicijos į naują modernų granulinį katilą ar šilumos siurblį.

Bet reikia, kad žmonės aiškiai suprastų, kad dujos ateityje brangs ir brangs stipriai. Ne procentais, o kartais. Jei jie pasiruošę su tuo susitaikyti, tada viskas gerai. Svarbu, kad nebūtų taip, kad žmonės investuotų galvodami, kad dujos bus pigios ilgai, o kai dujos pabrangs, negalvotų, kad juos kažkas apgavo. Visuomenė turi būti informuota. Ir tik informuota visuomenė gali prisiimti riziką pati.

Reikia, kad žmonės aiškiai suprastų, kad dujos ateityje brangs ir brangs stipriai. Ne procentais, o kartais. Jei jie pasiruošę su tuo susitaikyti, tada viskas gerai.

Kodėl taip užtikrintai teigiu, kad dujos brangs?

Dėl kelių priežasčių. Net neminint tos „Gazprom“ retroaktyvios 20 proc. dujų kainos nuolaidos už permokas už importuojamas gamtines dujas taikymo pabaigos kitais metais.

Viena jų – dujų vartojimas mažės. Net dešimtys tūkstančių individualių namų savininkų, prisijungę prie dujotiekio, nesuvartos tiek papildomai gamtinių dujų, koks bus dujų vartojimo sumažėjimas dėl vieno vienintelio Vilniaus biokuro ir atliekų deginimo elektrinių statybos projekto, kurį vykdo tose pačiose, kaip ir dujas propaguojanti ESO, rankose esanti kita valstybinė kompanija.

Neaiški ir gamtinių dujų vartojimo elektros energijos gamybai Lietuvoje perspektyva, nuo šių metų panaikinus elektros energijos gamybos rėmimą gamtines dujas vartojančioms elektrinėms. Infrastruktūros kaštai individualaus pastato šildymui vartojamų dujų kainoje sudaro apie 40 proc. visos dujų kainos.

Taigi, mažėjant dujų vartojimui visi infrastruktūros kaštai, tenkantys vienam kubiniam metrui dujų neišvengiamai toliau kils. Vis didesniu rizikos veiksniu galima įvardinti faktą, kad apie pusė visų į Lietuvą importuojamų dujų suvartoja viena įmonė – "Achema". Ši įmonė apmoka ir apie pusę visų gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros išlaikymo kaštų.

Jei ši įmonė dėl kokių nors priežasčių nutrauktų gamtinių dujų vartojimą (na pavyzdžiui nutarusi, kad jai ekonomiškai labiau apsimoka trąšas gaminti iš importuojamo pusfabrikačio amoniako, nei iš gamtinių dujų), infrastruktūros kaštai likusiems gamtinių dujų vartotojams pakiltų dvigubai... Reikėtų įvertinti ir tai, kad ši gamtinių dujų kainos visiems Lietuvos vartotojams auganti priklausomybė nuo "Achemos" sprendimo yra puikiai žinoma "Achemos" sprendimų priėmėjams ir tik laiko klausimas kada "Achema" šia priklausomybe ims naudotis, derantis dėl mažesnio infrastruktūros mokesčio, didinant infrastruktūros kaštus likusiems vartotojams.

Antra – Lietuva vis tiek anksčiau ar vėliau turės kažką daryti, norėdama sumažinti CO2 emisijas sektoriuose, nepriklausančiuose ATL prekybos sektoriui. Tokie sektoriai tai individualus šildymas, transportas, smulki ir vidutinė pramonė, paslaugų sektorius, žemės ūkis. 2014 metų spalio 24 dienos ES Vadovų Taryba jau priėmė sprendimą iki 2030 metų sumažinti CO2 emisijas ne ATL prekybos sektoriuje bent 30 procentų, lyginant su 2005 metais. Ir atkreipiu dėmesį – tai buvo dar prieš Paryžiaus susitarimą. Todėl galime tikėtis tik šių užduočių griežtinimo.

Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ESO savo tinklalapyje paprasčiausiai apgaudinėja savo esamus ir potencialius klientus, rodydama, kad lyginant su kitomis kuro rūšimis, šildymas gamtinėmis dujomis išskiria mažiausią CO2 kiekį.

Žiūrint į tinklalapyje pateiktus grafikus, gali susidaryti įspūdis, kad šildant gamtinėmis dujomis, CO2 emisijos yra beveik per pusę mažesnės, nei šildantis malkomis, biokuro granulėmis ar pjuvenų briketais. Tai yra melas, nes biokuras yra laikomas CO2 neutraliu kuru. CO2 neišmetama ir šildantis šilumos siurblių pagalba, jei naudojama elektra, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Tuo tarpu, deginant gamtines dujas, skaičiuojamosios CO2 emisijos yra pakankamai aukštos. Ypač, jei pridėtumėm tas metano emisijas, kurios išsiskiria į atmosferą dujas išgaunant ir transportuojant (metanas klimato kaitos požiūriu yra apie 25 kartus daugiau kenkiančios dujos, nei CO2)

Kaip Lietuva galėtų sumažinti CO2 emisijas sektoriuose, nepriklausančiuose ATL prekybos sektoriui, nemažindama gamtinių dujų vartojimo? Daugiau, nei per pusę sumažinant degalų vartojimą transporte, masiškai elektrifikuojant mūsų automobilių ūkį? Tikite tuo? Kitų galimybių nelabai yra.

Mes nedeginam nei anglies pramonėje, nei kokio kito kuro, kurio vartojimą galima būtų sumažinti ar pakeisti jį švaresniu kuru. Akivaizdu, kad kur realiau visgi mažinti dujų vartojimą namų ūkiuose ir pramonėje. Renovuojant pastatus, investuojant į efektyvesnį energijos vartojimą, įrengiant saulės kolektorius, pakeičiant dujas automatizuotais granulių katilais, šilumos siurbliais.

Kaip valstybė turėtų skatinti energijos vartotojus tai padaryti? Variantų nėra labai daug – jei tai nevyks savaime dėl brangstančių gamtinių dujų, anksčiau ar vėliau vis vien būsim priversti apmokestinti gamtines dujas labiau pastebimu akcizo mokesčiu, kaip tai padarė beveik visos kitos ES šalys arba įvesti visuotiną CO2 mokestį. Tuo labiau, kad apie visuotinį CO2 mokestį Pasaulyje jau kalba visi, ne tik Europos Sąjunga. Nes CO2 mokesčio nebuvimas yra netiesioginė nuo klimato kaitos kenčiančių ir už tai mokančių subsidija klimato kaitą sukeliantiems.

Net jei dabartiniai premjeras ir energetikos bei finansų ministrai Jums prisiektų, kad to nebus, reikia suprasti, kad premjerai ir ministrai keisis, o Lietuva vis tiek neturės kitos išeities. Na, nebent Lietuva sugalvotų neįgyvendinti ES direktyvų įpareigojimų, išstojant iš ES, ir atšaukti savo parašus Paryžiaus sutartyje. Tikiuosi, tai nėra realus scenarijus. Visais kitais scenarijais, gamtinės dujos vartotojams Lietuvoje smarkiai brangs, net jei tarptautinėse rinkose jų kaina išliktų žemumose ar net dar mažėtų.

Patys dujininkai jau viešai prisipažįsta, kad gamtinės dujos turės užleisti vietą atsinaujinančiai energetikai ir po 2035 metų gamtinės dujos matyt bus vartojamos tik nišiniuose sektoriuose.

Apie miglotas gamtinių dujų perspektyvas kalba jau net patys dujų tiekėjai, tiesa, ne Lietuvoje. Amsterdame šių metų gegužę vykusios gamtinių dujų konferencijoje „Flame“, į kurią buvo susirinkę virš 650 gamtinių dujų pramonės atstovų iš 40 pasaulio šalių, atstovaujančių virš 40 stambių energetikos kompanijų vyravo itin pesimistinės nuotaikos dėl gamtinių dujų ateities pasaulyje.

Patys dujininkai jau viešai prisipažįsta, kad gamtinės dujos turės užleisti vietą atsinaujinančiai energetikai ir po 2035 metų gamtinės dujos matyt bus vartojamos tik nišiniuose sektoriuose – trąšų gamyboje, chemijos pramonėje, gal būt iš dalies – jūriniame transporte. O juk 2035-ieji – visai čia pat. Bet kas, į ką mes investuojame šiandien energetikoje, turėtų tarnauti ir 2035-ais...

Suvokus, kad gamtinių dujų kaina Lietuvos vartotojams ateityje neišvengiamai smarkiai augs, lieka kitas labai svarbus klausimas – kada ir iki kiek? Ir čia jau joks energetikos ekspertas Jums tiksliai to nepasakys, nes viskas labai priklausys nuo valstybės vadovų sprendimo.

Kol kas bandoma daryti viską, kad tą brangimą nustumtumėm kiek galima labiau į priekį, bandoma išdėlioti SGD terminalo išlaikymo kaštus į ateitį būsimiems vartotojams, skiriama ES parama naujiems dujotiekiams finansuoti, nukėlinėjamas ES energijos efektyvumo direktyvos įgyvendinimas, stengiamasi kiek galima ilgiau išvengti akcizų mokesčio įvedimo gamtinėms dujoms, o klimato kaitos mažinimą matyt bus bandomas pakeisti pažadais tai padaryti vėliau.

Galima būtų tik pasvajoti, kad Lietuvos Vyriausybė paimtų pavyzdį iš Skandinavijos šalių vyriausybių ir pati pateiktų gamtinių dujų kainų galutiniams vartotojams prognozes ateičiai, o vėliau, keičiantis Vyriausybėms, savo veiksmais siektų šių prognozių įgyvendinimo, mažinant ar didinant mokesčius, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes tarptautinėse rinkose.

Kol kas informacijos, mąstantiems apie investicijas į galimybę šildymui naudoti gamtines dujas, galima pateikti tik tiek, kiek pateikta šiame straipsnyje.

O dabar jau tegu žmonės patys sprendžia – investuoti į gamtines dujas ar ne. Jei reikalinga investicija į skirstomojo dujotiekio atvedimą yra pakankamai didelė, aš verčiau investuočiau į pastato apšiltinimą ir energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tai tikrai mažiau rizikinga investicija.

Bet sprendimas Jūsų. Tik vėliau nesiskųskit, kad buvote apgauti.

Martynas Nagevičius yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?