2012 m. elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, pagamino jau dvigubai daugiau elektros energijos nei branduolinės elektrinės ir žalios elektros gamyba kiekvienais metais paauga daugiau nei 5 proc.
Sparčiausia atsinaujinančios energetikos plėtra pastebima Kinijoje, JAV ir Europos Sąjungoje. ES vien per praėjusius metus atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių galia paaugo maždaug 30 GW (palyginimui – vidutiniškas elektros energijos vartojimas Lietuvoje kiek viršija 1 GW). Gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių galios augimas buvo šešis kartus lėtesnis, o branduolinių, akmens anglį ir naftos produktus kūrenančių elektrinių bendra galia mažėjo.
Anksčiau atsinaujinančios energetikos plėtros rėmimas buvo grindžiamas daugiausia tuo, kad energijos gamybai naudojant vietoje pagamintas technologijas ir žaliavas, šalies ekonomikoje kuriamos darbo vietos ir pridėtinė vertė, tuo tarpu naudojant importuojamus energijos išteklius visa pridėtinė vertė yra kuriama dujas ir naftą eksportuojančiose šalyse.
Tačiau pastaruosius kelis metus jau oficialiai pripažįstama, kad atsinaujinanti energetika tapo pigesnė nei energija, pagaminama branduolinėse elektrinėse. Šiais metais Tarptautinės energetikos agentūros paskelbtame vertinime vėjo elektrinėse pagamintos elektros energijos savikaina per visą jos įrangos tarnavimo laikotarpį pirmą kartą buvo pripažinta žemesne nei pagaminta branduolinėse elektrinėse. Saulės elektrinėse pagamintos elektros savikaina dar maždaug penktadaliu aukštesnė, bet skirtumas sparčiai mažėja. Viso to priežastis – sparčiai tobulėjančios ir pingančios žaliosios technologijos ir po Fukušimos avarijos įvestų papildomų saugumo reikalavimų brangstančios šiuo metu statomos atominės elektrinės.
Pastaruosius kelis metus jau oficialiai pripažįstama, kad atsinaujinanti energetika tapo pigesnė nei energija, pagaminama branduolinėse elektrinėse.
Neseniai oficialiai paskelbtos Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos kompanijos EDF susitarimo detalės dėl po ilgų derybų sutartos prancūzų reikalaujamos elektros energijos, kuri bus gaminama naujuose „Hinkley Point“ atominės elektrinės Somerseto grafystėje reaktoriuose, garantuojamos supirkimo kainos tik dar kartą parodė, kad branduolinė energetika toli gražu nebėra pigiausia.
Dažnai minima, kad vėjo ir saulės elektrinės, kuriose gaminamos elektros energijos kiekis priklauso nuo besikeičiančių gamtinių sąlygų, turi tam tikrą plėtros galimybių ribą, tačiau integruojantis elektros energetikos sistemomis ir čia matome, kad situacija keičiasi. Anksčiau energetikos specialistai tvirtino, kad iš šios nestabilia gamyba pasižyminčios elektros energijos neįmanoma pagaminti daugiau nei 25 procentus. Tuo tarpu jau praeitais metais Danijoje vien vėjo elektrinės pagamino virš 30 procentų suvartotos elektros energijos. Ir Danijos, ir Vokietijos, kurioje taip pat sparčiai vystoma vėjo ir saulės energetika, elektros tiekimo patikimumas vartotojams buvo pats aukščiausias visoje Europos Sąjungoje.
Atsinaujinanti energetika yra itin palaikoma ES piliečių. Šiais metais Eurobarometro atliktoje apklausoje net 70 proc. europiečių atsinaujinančios energetikos plėtrą nurodė pirmu prioritetu. Tokiose valstybėse, kaip Vokietija ar Danija – atsinaujinančios energetikos palaikymas yra dar aukštesnis. Taigi, atrodytų, atsinaujinančios energetikos vystymui nėra jokių kliūčių. Deja, situacija yra kur kas sudėtingesnė.
Neseniai didžiausių Europos energetikos kompanijų vadovai susirinkę Briuselyje pateikė juos neraminančią informaciją – jei atsinaujinančios energetikos plėtra vyks tokiu tempu, kaip iki šiol, tradicines elektrines reikės uždaryti. O to pasekmė – grėsmė Europos elektros energijos tiekimo stabilumui.
Didžiosios energetikos kompanijos Europoje, valdančios tradicines iškastinį kurą deginančias elektrines, jau pajuto realią atsinaujinančios energetikos plėtros grėsmę. Europos Sąjungos valstybėms remiant atsinaujinančią energetiką ši iš tradicinės energetikos atima vartotojus, krenta elektros rinkos didmeninės kainos ir iškastinius išteklius bei branduolinę energetiką naudojančių elektrinių savininkai nebesurenka tiek pajamų, kiek reikia norint užtikrinti šių elektrinių rentabilią eksploataciją.
Galima spėti, kad artimiausiu metu bus pasiektas tam tikras kompromisas – įvesti mokesčiai už elektros gamybos rezervo palaikymą. Ko gero, bus skelbiami rezervo aukcionai. Tai turėtų iš dalies išspręsti elektrinių, kurių rezervo palaikymo kaštai yra maži, problemą.
Visų pirma, tai būtų gamtinėmis dujomis kūrenamos, mobilios, greitai galią padidinti ir sumažinti galinčios elektrinės, pasižyminčios santykinai žemesnėmis investicijomis (CAPEX). Tačiau vargu ar tradicinės energetikos atstovams to užteks. Tai visiškai nesprendžia nemanevringų akmens anglį deginančių elektrinių ir tokių pačių nemanevringų itin dideliu CAPEX pasižyminčių branduolinių elektrinių problemos. Reikia suprasti, kad branduolinių elektrinių ankstesnis nei numatytas uždarymas jų savininkams reiškia milžiniškus nuostolius.
Didžiosios energetikos kompanijos Europoje, valdančios tradicines iškastinį kurą deginančias elektrines, jau pajuto realią atsinaujinančios energetikos plėtros grėsmę.
Todėl atsinaujinančios ir tradicinės energetikos priešprieša, ko gero, tik didės. Galima spėti, kad tradicinės energetikos atstovai, sukaupę milžinišką kapitalą, darys viską, kad šį perėjimo prie žaliosios energetikos procesą sustabdytų visiškai arba bent jau padarytų jį kiek galima lėtesnį. Bus naudojamasi lobistais, perkami straipsniai spaudoje, bandoma formuoti neigiamą visuomenės nuomonę žaliosios energetikos atžvilgiu, bus bandoma aiškinti, kad atsinaujinanti energetika sukuria nestabilumo pavojų, brangina energiją, kad ji realiai net nėra žalia, kenkia gamtai ir žmonių sveikatai. Spėju, kad mes tik artėjame prie didžiausių kovų energetikos frontuose.
O dabar apie Lietuvą... Mes turime išskirtinę situaciją. Mūsų problema, kad mes neturime mažais kintamais kaštais pasižyminčių tradicinių elektros gamybos pajėgumų, gali labai lengvai virsti privalumu. Plėtojant atsinaujinančią energetiką mes realiai išvengsime tos priešpriešos, kuri numatoma kitose ES valstybėse, JAV, Japonijoje... Mums nereikės anksčiau nei planuota uždarinėti dar savo numatomo resurso neišdirbusių elektrinių. Niekas Lietuvoje nepatirs tokių nuostolių, kuriuos patirs kitose šalyse akmens anglis ir branduolinę energetiką valdančios kompanijos. Mes turim realų šansą peršokti vieną etapą energetikos vystymesi ir energetikos sektoriuje iš karto ir be jokių konfliktų tapti viena pažangiausių pasaulio valstybių. Mums tiesiog reikia vystyti atsinaujinančią energetiką!
Šiam tikslui pasiekti mes turime vienas geriausių gamtinių sąlygų bei (nutiesus visus planuojamus elektros tiltus su Skandinavija ir Lenkija) elektros energetikos prasme labiausiai integruotą su gretimomis šalimis regioną Europoje.
Mes turim unikalią galimybę. Tik nereikia jos sugadinti, pasirenkant žingsnius, kuriuos kitos šalys darė prieš dvidešimt, trisdešimt metų. Branduolinių ir akmens anglies elektrinių statyba – praėjusio etapo žingsnius. Tiesiog praleiskime tai. Ženkime iš karto į XXI amžiaus energetiką.
Martynas Nagevičius yra Lietuvos žaliųjų partijos Energetikos komiteto pirmininkas, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
