Prezidentės patarėjas yra visai teisus, teigdamas, kad Vilnius didelis, turi būti masto ekonomija, todėl būtina pasiekti, kad šilumos kainos čia būtų mažiausios Lietuvoje tarp didžiųjų miestų.
Tai ir būtų pasiekta, jei 2008-2012 kai kurie politikai nebūtų darę visko, kad to neįvyktų. Šioje vietoje reikėtų prisiminti ir tai, kad 2010 metais buvo iš esmės užblokuota prancūzų kompanijos „Dalkia“ iniciatyva Vilniaus miesto elektrines pervesti kūrenti biokuru. Taip pat ES struktūrinių fondų skirstymo politiką, kai iš paramos gavėjų buvo eliminuoti Vilnius ir Kaunas. Taip pat komunalinių atliekų panaudojimo energijos gamybai Vilniuje projekto įgyvendinimo stabdymą, prasidėjusį dar 2009 metais. Taip pat elektros energijos kvotų iš Vilniaus ir Kauno elektrinių perdavimą kur kas brangiau elektrą gaminančiai ir daugiau gamtinių dujų tam pačiam elektros energijos kiekiui pagaminti naudojančiai valstybinei Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.
Jei kai kurie valstybei atstovaujantys politikai būtų elgęsi kiek kitaip – šiandien Vilniuje šiluma kainuotų mažiausiai 5 ct/kWh pigiau ir Vilniaus gyventojai tikrai džiaugtųsi pigiausia šiluma visoje Lietuvoje.
Preliminariu vertinimu, jei kai kurie valstybei atstovaujantys politikai būtų elgęsi kiek kitaip – šiandien Vilniuje šiluma kainuotų mažiausiai 5 ct/kWh pigiau ir Vilniaus gyventojai tikrai džiaugtųsi pigiausia šiluma visoje Lietuvoje, o ne vien tuo, kad šiluma pigesnė nei Kaune.
Šių metų spalio mėnesį Vyriausybėje, dalyvaujant ministrui pirmininkui A.Butkevičiui ir Vilniaus miesto merui A.Zuokui, įmonės „Lietuvos energija“ vadovas D.Misiūnas ir bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius A.Keserauskas pasirašė ketinimų protokolą, kuriame apibrėžti pagrindiniai bendradarbiavimo principai įgyvendinant Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 3 (toliau – TE-3) konversijos į vietinį kurą arba alternatyvios kogeneracinės jėgainės, kūrenamos vietiniu kuru, statybos projektą.
Kaip ir numatyta ketinimo protokole – KPMG kompanijos vadovaujamas konsorciumas atlieka TE-3 elektrinės konversijos į biokurą galimybių studiją. Iki šiol šios galimybių studijos apimtyje buvo išagrinėtos 8 modernizavimo alternatyvos, iš jų atrinktos 2 duodančios didžiausią teigiamą įtaką šilumos kainai Vilniaus mieste.
Konsultantai įvertino, kad vien šį projektą įgyvendinus tokiomis sąlygomis, kokias Vyriausybė rengiasi suteikti šiuo metu, prie dabartinių kuro ir elektros energijos kainų – šilumos kaina vartotojams sumažėtų 3,2-5,1 ct/kWh, o elektros gamybos šioje elektrinėje savikaina būtų mažesnė, nei šiuo metu esanti elektros rinkos kaina.
Šiuo metu yra tikslinamas projektui įgyvendinti reikalingas investicijų poreikis atsižvelgiant į maksimaliai galimą esamos infrastruktūros panaudojimą, rengiamas tikslus investicinis ir finansavimo planas, vertinama projekto sąlygų atitiktis ES lėšomis finansuojamų projektų reikalavimams, vertinama projekto makroekonominė nauda bei atliekama kaštų naudos analizė. Iki vasaros rengiamasi visiškai pasirengti šio projekto įgyvendinimui.
Galiu pasakyti, kad bendradarbiavimas su „Lietuvos energija“, rengiant šiuos darbus, vyksta labai sėkmingai. Geranoriškumas matomas iš visų projekte dalyvaujančių pusių.
Tačiau Prezidentės vyriausiojo patarėjo šios savaitės viešas pareiškimas įneša tam tikrą nervingumą į bendrą situaciją.
Visiškai neaišku, kam reikalingas bandymas sukiršinti savivaldybę su ne ką mažiau prasiskolinusia valstybe.
Valstybės kontroliuojama įmonė „Lietuvos energija“ dar nėra padariusi galutinio sprendimo dėl investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Tiesą sakant – dar neprasidėjo netgi derybos dėl sąlygų, kuriomis „Lietuvos energija“ dalyvaus Vilniaus savivaldybės planuojamame investiciniame projekte.
Todėl Prezidentės patarėjo pareiškimą šiuo atveju galima vertinti ir kaip tiesioginį spaudimą Vilniaus savivaldybei dar net neprasidėjus deryboms su „Lietuvos energija“ sudaryti šiai valstybinei įmonei išskirtines sąlygas perimti savivaldybės įmonei priklausantį turtą, išvengiant investuotojo, galinčio pasiūlyti geriausias investicijų sąlygas Vilniaus šilumos vartotojams, tarptautinio konkurso.
Žymiai geriau būtų, jei prezidentės patarėjas spaustų valstybinę įmonę pasiūlyti geriausias investicijų sąlygas ir nukonkuruoti kitus galimus investuotojus.
Žymiai geriau būtų, jei prezidentės patarėjas spaustų valstybinę įmonę pasiūlyti geriausias investicijų sąlygas ir nukonkuruoti kitus galimus investuotojus.
Išties, prezidentės patarėjas būtų žymiai naudingesnis Vilniaus šilumos vartotojams, jei vietoje to, kad pasinaudojęs šalčiais viešai politikuotų, realiai sudalyvautų darbo grupės, kiekvieną antradienį ryte besirenkančios spręsti klausimus, kaip greičiau atsisakyti importuojamų dujų vartojimo Vilniuje ir atpiginti šilumą vilniečiams, posėdžiuose. Arba bent jau prieš viešai pasisakydamas, paklaustų apie realią situaciją.
Aišku – čia jei tik išties pagrindinis tikslas yra nauda Lietuvos piliečiams. Jei tikslas yra tiesiog papolitikuoti, nieko keisti nereikia.
Martynas Nagevičius yra Vilniaus mero patarėjas energetikai
