Atsinaujinančią energetiką Kinija ir JAV vysto visų pirma dėl to, kad tai naudinga šalies ekonomikai. Išlaidos importuojamiems ištekliams panaudojamos vietinei energijai generuoti. Pinigai lieka nacionalinėje ekonomikoje, pasiskirsto tarp technologijų gamintojų, statybininkų, darbuotojų. Dalis šių lėšų grįžta į nacionalinį biudžetą mokesčių pavidalu.
Atsinaujinančią energetiką Kinija ir JAV vysto visų pirma dėl to, kad tai naudinga šalies ekonomikai. Išlaidos importuojamiems ištekliams panaudojamos vietinei energijai generuoti.
Vietinės paklausos paskatintas auga technologijų gamintojų konkurencingumas ir vėliau – technologijų eksportas.
Pavyzdžiui, žaliųjų technologijų eksportas iš Danijos praėjusiais metais beveik penkis kartus viršijo visas subsidijas Danijos energetikoje, kuriomis buvo skatinamas šių technologijų naudojimas šalyje.
Panašų pavyzdį turime ir mes – atsiradus biokurą naudojančių technologijų poreikiui Lietuvoje netrukus vietiniai šių technologijų gamintojai tiek sustiprėjo, kad dabar masiškai eksportuoja savo technologijas į daugelį kitų šalių – Estiją, Baltarusiją, Ukrainą ir net tą pačią Vokietiją. Visa tai padaro mus visus turtingesniais.
Europos Komisijos užsakytoje studijoje, pabaigtoje praėjusių metų pabaigoje, įvertinta, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalį ES energetikoje padidinus iki 30 proc., Europos Sąjungos BVP papildomai padidėtų maždaug 100 milijardų eurų per metus.
Studijoje buvo vertinti tiek neigiama atsinaujinančios energetikos plėtros įtaka ekonomikai – pavyzdžiui, aukštesnės elektros energijos kainos vartotojams, darbo vietų mažėjimas iškastinės energetikos sektoriuje, tradicinės energetikos kompanijų finansiniai nuostoliai, tiek teigiama įtaka – pridėtinės vertės augimas, technologijų eksporto augimas, elektros kainų rinkoje kritimas.
Įdomu, kad studijoje buvo įvertinta, kokią įtaką atsinaujinančios energetikos plėtra gali padaryti skirtingų ES šalių bendram vidiniam produktui. Ir dar įdomiau, kad didžiausią teigiamą įtaką papildomam BVP augimui padarytų būtent Lietuvai. Tai pagreitintų Lietuvos BVP augimą maždaug 1,2 proc., lyginant su atsinaujinančios energetikos neskatinimo scenarijumi.
Atsinaujinančios energetikos plėtra didžiausią teigiamą įtaką papildomam BVP augimui padarytų būtent Lietuvai. Tai pagreitintų Lietuvos BVP augimą maždaug 1,2 proc., lyginant su atsinaujinančios energetikos neskatinimo scenarijumi.
Lietuvoje bei kitose rytinėse ES šalyse narėse atsinaujinanti energetika yra vystoma ne siekiant didesnių gyventojų pajamų ir tuo labiau ne siekiant išgelbėti pasaulį, bet tiesiog siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus.
Nes bijamasi ES sankcijų už galimą direktyvinių įsipareigojimų neįgyvendinimą. Gerai, jei atsinaujinančios energetikos plėtra leidžia sumažinti energijos kainas, ką mes matome centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje pereinant nuo brangių gamtinių dujų prie 2-3 kartus pigesnio biokuro.
