„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Martynas Nagevičius: Trys priežastys vystyti atsinaujinančią energetiką – vokiška, kiniška ir lietuviška

Vertinant žmonių poreikių motyvus, mes dažnai naudojamės Maslow poreikių piramidės modeliu. Maslow įrodinėjo, kad žmogaus poreikių tenkinimas eina pagal tam tikrą seką, pavyzdžiui, kol nepatenkinti tokie fiziologiniai poreikiai kaip troškulys, šitas poreikis žmogui yra svarbesnis negu socialinių (pavyzdžiui, bendravimo) poreikių tenkinimas.

Bet jei atsinaujinančios energetikos plėtra reiškia bent minimalų elektros kainų padidėjimą vartotojams, dažniausiai tai tampa vieninteliu argumentu atsinaujinančios energetikos plėtros nenaudai. Nepaisant jokių paaiškinimų apie makroekonominę tokios plėtros naudą, teigiamą įtaką biudžetui, technologijų plėtrą, išlaidų importui mažėjimą.

Ypač su didelėmis problemomis susiduriama pastaraisiais metais, kai paaiškėjo, kad 2020 metams nustatytus tikslus atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuva jau pasiekė. Nebeliko to vienintelio skatinančio motyvo kažką daryti. Motyvas, kad geriau yra daugiau uždirbti ir išleisti mažesnę savo pajamų dalį energetikai, nei išleisti mažiau energetikai ir likti su mažomis pajamomis, deja, daugeliui mūsų politikų kol kas nesuvokiamas.

Aišku yra ir šalių, kur situacija dar blogesnė ir atsinaujinanti energetika iš vis beveik nevystoma. Visų pirma – tai Rusija. Dar visai neseniai V.Putinas savimi pasitikėdamas viešai kalbėjo, kad iškastinės energetikos dar mažiausiai 50 metų niekas nepakeis, o dujų ir naftos vartojimas tik augs.

Iš Vokietijos energetikos politikos jis atvirai šaipėsi, o žmones gąsdino vėjo energetikos daroma „itin didele žala“ paukščiams ir kurmiams. Tačiau kuo toliau, tuo V.Putinas, laikydamasis tokios nuomonės, tampa vis vienišesnis pasaulyje. 164 pasaulio šalys yra pasitvirtinusios žemesnius ar aukštesnius atsinaujinančios energetikos plėtros tikslus. Skeptiškų atsinaujinančios energetikos atžvilgiu šalių lieka tik Vidurinėje Azijoje, Centrinėje Afrikoje. Dar Šiaurės Korėja.

Motyvas, kad geriau yra daugiau uždirbti ir išleisti mažesnę savo pajamų dalį energetikai, nei išleisti mažiau energetikai ir likti su mažomis pajamomis, deja, daugeliui mūsų politikų kol kas nesuvokiamas.

Ką reikėtų padaryti, kad visuomenės ir rinkėjų spaudimas sparčiau vystyti atsinaujinančią energetiką mūsų politikams išaugtų?

Aišku, galima prirašyti šimtą tokių straipsnių, bandant auginti žmonių sąmoningumą. Bet žymiai efektyvesnis būdas būtų atsisakyti centralizuoto energetikos valdymo modelio ir kiek galima išplėsti energetiką valdančių asmenų kiekį šalyje.

Tam reikalinga atsinaujinančios energetikos skatinimo sistema fiziniams asmenims, norintiems įsirengti, pavyzdžiui, nedideles saulės elektrines ant savo namų stogų. Reikia skatinti energetinių kooperatyvų steigimą, kai nedidelės gyventojų bendruomenės stato vidutinio dydžio atsinaujinančius išteklius naudojančias jėgaines.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų