Siekiant neviršyti vidutinės temperatūros kilimo 1,5 °C, jau iki 2030 metų būtina sumažinti CO2 išmetimus 45 proc. lyginant su 2010 metais ir 2050 m. pasiekti nulines emisijas, kitaip tariant, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų paleidžiama į atmosferą, tiek jų ir pašalinama.
2 °C kilimas būtų katastrofiškas
Temperatūrai pakilus iki 2 °C praktiškai visiškai išnyktų koraliniai rifai, iki 2100 m. jūros lygis pakiltų 10 cm ir daugiau, tuo tarpu išlaikius iki 1,5 °C bent apie 20 proc. koralų būtų išsaugota, jūros lygis nepakiltų tiek, kad beveik paskandintų daugumą mažųjų salų bei pakrančių gyvenviečių, būtų dvigubai sumažintas galimas rūšių išnykimo skaičius, nebūtų toks didelis neigiamas destruktyvus poveikis skirtingoms ekosistemoms, 10 milijonų mažiau žmonių būtų priversti palikti savo namus dėl kylančio jūros lygio. Tačiau mokslininkai taip pat nuogąstauja, kad, jeigu CO2 emisijos dar labiau padidės palyginus su dabartiniais kiekiais – klimato šilimas pagreitės taip, kad 1,5 °C mes galime pasiekti dar greičiau nei dabar manoma, todėl beprecedentiniai pokyčiai valstybių ir žmonių gyvenimuose turi vykti šiandien.
Jau dabar turime drastiškai pakeisti sau taip įprastą gyvenimo ir vartojimo būdą – pradedant nuo to, kaip vykstame į darbą, kokiame pastate gyvename ar dirbame, ir baigiant tuo, ką valgome kiekvieną dieną. Ir nors, net imantis neatidėliotinų veiksmų pasaulinė temperatūra vis vien pakiltų aukščiau nustatytos ribos, tačiau su laiku ji nukristų iki siekiamos.
Pokyčiai ir Lietuva
Jau šį gruodį pasaulio šalys rinksis į Klimato kaitos konferenciją spręsti – kokių veiksmų imtis, kad sumažintume temperatūros kilimą. Priešingai nei neretai įsivaizduojama, temperatūros kilimas nėra tik šiltesnės vasaros, ar trumpesnės žiemos Lietuvoje. Pokyčiai vyksta čia ir dabar, Lietuvoje lyginant tarp 1961–1990 m. ir dabar taikomos temperatūros klimatinės normos jau turime 0,7 °C aukštesnę vidutinę metinę temperatūrą ir nuolat viršijamus meteorologinių rodiklių rekordus. Besikeičiantis klimatas – tai ir liūtys, kurių išdavoje gatvėmis teka upės, tai ir sunaikinti pasėliai, ar ligos – kurios nusineša ir žmonių gyvybes, jau nekalbant apie poveikį biologinei įvairovei, žmonių turtui.
Svarbu pabrėžti, kad šiuos pokyčius iš esmės lemia žmonių kasdieniniai pasirinkimai, kurie ne visada yra džiuginantys. Vis didesnis taršaus lengvųjų automobilių parkas Lietuvoje lemia didėjančią transporto sektoriaus taršą. Tuo tarpu žemės ūkyje naudojamos dirbamos žemės plėtra, intensyvus trąšų naudojimas griauna siekius mažinti emisijas šiame sektoriuje.
Užtikrinti reikiamus pokyčius Lietuvoje – kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, šiuo metu rengiamas integruotas klimato kaitos valdymo planas. Būtent šiame dokumente nuguls priemonės, kurių imsis kiekviena ministerija – siekdama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Vis dėlto, ne mažiau svarbus yra ir savivaldos vaidmuo. Kokia transporto priemone vyksime į darbą, ar nereikalingai nešvaistysime energijos pastatuose, gatvėse, ar bus sudarytos sąlygos optimaliai tvarkyti atliekas – į šiuos klausimus gali atsakyti būtent savivaldybės.
Kai kurių gamtoje vykstančių pokyčių jau nebegalima sustabdyti ir reikalinga laiku sugebėti prie to prisitaikyti, kad nuostoliai būtų kuo mažesni, ir, be jokios abejonės, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Išmetimų mažinimas tai jau ne laisvo šalių pasirinkimo ar apsisprendimo klausimas – tai privaloma būtinybė. Turint tai omenyje, svarbu prisiminti, kad net ekonomiškai neapsimokantys pokyčiai iš esmės lemia ar sugebėsime užtikrinti stabilumą ir išvengti milžiniškų nuostolių ateityje.
Martynas Norbutas yra aplinkos viceministras.
