Nors pavyko atsikratyti blogiausiai pasaulyje su virusu besitvarkančios šalies etiketės, bet mūšis dar nelaimėtas. Ilgą laiką mažėję sergamumo COVID-19 rodikliai vėl ėmė augti, o pavojingesnė britiškoji atmaina sudaro vis didesnę naujų ligos atvejų dalį. Raktai į greitesnį grįžimą prie įprasto gyvenimo yra aiškūs – skiepijimas ir gyventojų sąmoningumas laikantis taisyklių. Geresnių rezultatų pasiekti trukdo ir ne visada tinkama komunikacija bei sprendimų nenuoseklumas.
Nors pagal skiepijimo nuo COVID-19 apimtis Lietuva patenka į pirmąjį ES šalių dešimtuką ir pranoksta ES vidurkį, tačiau geresnių rezultatų pasiekti trukdo dezinformacija. Nors Sveikatos apsaugos ministerija vykdo informacinę kompaniją, o didieji naujienų portalai nuolat demaskuoja melagienas, „NielsenIQ“ duomenys rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų apsisprendę nesiskiepyti, o 16% dar nėra priėmę sprendimo. Kaip ir kitose šalyse, daugiausiai abejonių žmonėms kyla dėl „Astra Zeneca“ skiepų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir premjerė Ingrida Šimonytė nuolat demonstravo pasitikėjimą „Astra Zeneca“ produkcija, bet galiausiai vis tiek skiepijimas buvo dviem dienoms sustabdytas dėl kelių tromboembolijos atvejų tarp Lietuvoje pasiskiepytų asmenų. Abu politikai akcentavo, kad sprendimas laikinas ir prognozavo, kad Europos vaistų agentūros sprendimas bus palankus „Astra Zeneca“.
Nors įprastomis aplinkybėmis galimybė pasirinkti skiepų gamintoją gal ir nebūtų geriausia išeitis, bet šioje padėtyje tai irgi gali padėti susigrąžinti pasitikėjimą.
Be abejo, gero sprendimo tokioje padėtyje nebuvo. Jeigu ministras būtų ignoravęs Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos rekomendaciją laikinai stabdyti skiepijimą, tada dalis visuomenės būtų teigusi, kad valstybei nerūpi saugumas ir ji neseka kitomis šalimis, kurios ėmėsi panašių atsargumo priemonių. Žala pasitikėjimui skiepais būtų padaryta ir tada, jeigu jokių priemonių Lietuva nebūtų ėmusis, kai kitos šalys laikinai stabdė skiepijimą šiais skiepais.
Teigiama šios istorijos pusė yra tai, kad ji paskatino reformuoti skiepijimo tvarką. Skiepų skirstymas nuo šiol priklausys ir nuo savivaldybių rezultatų skiepijant. Nors įprastomis aplinkybėmis galimybė pasirinkti skiepų gamintoją gal ir nebūtų geriausia išeitis, bet šioje padėtyje tai irgi gali padėti susigrąžinti pasitikėjimą. Žmonės galės rinktis – greitai gauti „Astra Zeneca“ dozę ar pasirinkti laukti norimo prekės ženklo. Skiepai turėtų trumpiau gulėti sandėliuose ir greičiau pasiekti tuos, kurie nori skiepytis nepriklausomai nuo gamintojo. Bent dalį abejojančių skiepo nauda galėjo įtikinti ir „Astra Zeneca“ pasiskiepijusių valstybės vadovų pavyzdys.
Komunikacinio chaoso yra ir kitose srityse. Savaitės pradžioje paprastai vyksta Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir vyriausybinės ekspertų tarybos posėdžiai. Po jų dažnai išgirstame šių ekspertinių grupių pozicijas dėl tolesnio COVID-19 padėties šalyje valdymo. Ne kartą visuomenė tai suvokė kaip anonsą ko laukti trečiadienį, kai būna priimami konkretūs sprendimai ar net kaip jau nuspręstą klausimą. Didžiuliame informacijos sraute žmonėms gali būti ne taip paprasta atsirinkti, kas jau priimta, o kas tik siūloma.
Jau vasario 3-ąją buvo tikimasi, kad Vyriausybė leis teikti grožio paslaugas, nes apie tai buvo kalbama Ekstremalių situacijų komisijoje. Bet Vyriausybė šio klausimo net nesvarstė, o grožio paslaugas atvėrė po savaitės. Panašiai nutiko ir su judėjimo tarp žiedinių savivaldybių atnaujinimu. Nepagrįstų lūkesčių sukėlimas neprisideda prie žmonių pasitikėjimo.
Visiškai suprantamas Vyriausybės siekis būti atvirai, bet gyvenant ekstremalioje padėtyje komunikacija turi būti kuo įmanoma aiškesnė. Galbūt visuomenė apie tai, kokie buvo ekspertų pasiūlymai galėtų sužinoti tada, kai sprendimai yra priimti (kartu su aiškiai argumentais, kodėl buvo priimti vienokie ar kitokie sprendimai)?
Pačioje karantino sugriežtinimo pradžioje buvo deklaruota, kad prioritetas yra pradinukų grąžinimas į mokyklas. Tačiau tai nebuvo tarp pirmųjų atlaisvinimų.
Didelė problema yra ir veiksmų nuoseklumas. Vyriausybė dar gruodžio patvirtino COVID-19 valdymo strategiją. Jame atlaisvinimai siejami su konkrečiais sergamumo rodikliais. Iš principo, tai buvo puikus sprendimas – tiek gyventojai, tiek verslas sekdami susirgimų dinamiką galėtų žinoti, kokio režimo tikėtis.
Tačiau Lietuva į griežtą karantiną perėjo iš labai prastos padėties – per dieną fiksuota po daugiau negu 3 000 COVID-19 atvejų, kai praėjusį pavasarį karantinas prasidėjo nuo keliolikos sergančių visoje Lietuvoje. Iškart buvo aišku, kad šįkart kelias į įprastą gyvenimą bus ilgesnis dėl gerokai prastesnės startinės pozicijos. Žmonės psichologiškai pavargę nuo karantino, sudėtinga išgyventi ir verslams, tad logiška, kad dalis atlaisvinimų įvyksta ir dar nepasiekus iš anksto numatytų kriterijų. Visgi, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Vyriausybė yra atakuojama skirtingų interesų grupių, kurios nori greitesnės veiklos laisvės sau ir ne visada sulaukia logiškų atsakymų.
Pačioje karantino sugriežtinimo pradžioje buvo deklaruota, kad prioritetas yra pradinukų grąžinimas į mokyklas. Tačiau tai nebuvo tarp pirmųjų atlaisvinimų. Šioje vietoje trūko ir logiškesnio skiepų paskirstymo – didelė dalis mokytojų skiepijami „Astra Zeneca“, o tai reiškia, kad antras skiepas ir imuniteto susiformavimas įvyks tik besibaigiant mokslo metams, kai kitų dviejų kompanijų produktų tarpas tarp pirmos ir antros dozės yra mažesnis.
Kovo 16 dieną LRT Forume švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė labai atsargiai kalbėjo apie grįžimą į mokyklas ir skatino mokyklas imtis kaupinių testavimo. Tačiau vos po dviejų dienų paskelbta, kad trys ketvirtadaliai savivaldybių gali grąžinti pradinukus į mokyklas – testavimas tik rekomenduojamas, o mokiniams net nereiks dėvėti kaukių, nors padėtis šalyje negerėja.
Ryškūs pirmi susisiekimo ministras Mariaus Skuodžio žingsniai – jis ryžtingai ėmėsi atšaukinėti abejonių keliančius savo pirmtako Jaroslavo Narkevičiaus sprendimus.
Daugelis kitų vyriausybės veiklos aspektų liko kovos su pandemija šešėlyje. Ministrų matomumas žiniasklaidoje beveik visais atvejais koreliuoja su tuo, kiek jų kuruojama sritis turi bendro su pandemijos valdymu.
Keli ministrai ryškiausi buvo matomi konfliktuose. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas įsivėlė į nesutarimus su Aplinkos apsaugos departamento vadove, energetikos ministras Dainius Kreivys nevengdamas konfrontacijos su Latvija siekia užtikrinti Astravo elektrinės energetinę blokadą.
Ryškūs pirmi susisiekimo ministras Mariaus Skuodžio žingsniai – jis ryžtingai ėmėsi atšaukinėti abejonių keliančius savo pirmtako Jaroslavo Narkevičiaus sprendimus. Gana veikli buvo ir J. Šiugždinienė: pajudėjo diskusijos partijų susitarimo dėl švietimo klausimu, nors susitarimo turinys vis dar neaiškus, svarbus žingsnis žengtas ir padidinus studijų kainas – tokiu būdu didės aukštojo mokslo finansavimas.
Matomas buvo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Vienas pirmųjų jo sprendimų – pagerinti karjeros diplomatų galimybes gauti reikšmingus postus. Taip pat politikas nebijo konfrontacijos su prezidentu prieštaraudamas abejonių keliančiai politinio atšalimo interpretacijai.
Ne tik dėl paramos verslui programų buvo aktyvi ir Laisvės partijos (LP) pirmininkė Aušrinė Armonaitė. Ji buvo ryškiausias balsas koalicijoje, raginantis greičiau laisvinti karantiną. Laisvės partija ėmėsi ir Partnerystės įstatymo bei griežtesnės kovos su neapykantos kalba. Visuomenėje šiais klausimais yra įvairių nuomonių, o diskusijų atmosfera labai karšta ir neretai peržengianti etiškumo ribas (įtakos turbūt turi ir visuomenės psichologinė būklė). Vienas karštas mūšis – dėl Stambulo konvencijos, atidėtas rudeniui.
Vyriausybės ir prezidento santykius kol kas temdo ne tik dažna Gitano Nausėdos kritika A.Dulkiui, konkurencija viešojoje erdvėje dėl pandemijos valdymo, bet ir mėginimas perimti iš prezidento atstovavimą Europos vadovų taryboje. Šis pasiūlymas atrodo labai personalizuotas – juk Tėvynės sąjunga (TS-LKD) to nesiūlė, kai valdžioje buvo Dalia Grybauskaitė. Visgi, valdantieji atsargūs – šią temą labiausiai eskaluoja ne pati premjerė ar kiti vyriausybės nariai, o TS-LKD frakcijos Seime narys Matas Maldeikis.
Nors Vyriausybei teko pradėti dirbti labai sudėtingumetu, kol kas visuomenė jos atžvilgiu pasidalinusi į dvi apylyges grupes – 44% vertina teigiamai, 42% – neigiamai („Delfi“/„Spinter tyrimai“). Padėtį galima palyginti su buvusios vyriausybės reitingais po 100 darbo dienų. Tada teigiamai Sauliaus Skvernelio vyriausybės veiklą vertino 38% respondentų, neigiamai – 49% („Delfi“/„Spinter tyrimai“). Nors griežtas karantinas trunka ilgiau negu tris mėnesius, bet 60% gyventojų palankiai vertina premjerės I. Šimonytės darbą karantino metu, nepalankiai vertinančių – apie trečdalis (ELTA/„Baltijos tyrimai“).
Matas Baltrukevičius yra Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas.
