Pačiame rinkimų įkarštyje Trumpo administracija pasiūlė parduoti Taivanui žvalgybinius dronus, eilinį kartą supykdydama Kiniją. Pastebėtina, kad pastaruoju metu Kinijos kariniai lėktuvai pažeidžia Taivano oro erdvę kone kasdien.
Šiomis dienomis darbą atnaujina 73 Pasaulio sveikatos asamblėjos sesija. Iš visų pusių pasigirsta balsai, raginantys kviesti Taivaną dalyvauti. Kaip skelbia Brookings tyrimas, ši šalis geriausiai iš visų susitvarkė su pandemija. Įvairių šalių politikai, Pasaulinė medikų asociacija, JAV delegacija Pasaulio sveikatos organizacijoje…
Pastebėtina, kad pastaruoju metu Kinijos kariniai lėktuvai pažeidžia Taivano oro erdvę kone kasdien.
Nors spalio gale Kinijos Komunistų partijos ruporas Global Times publikavo straipsnį pavadinimu „Tokijas išmintingai elgiasi nesiveldamas į Vašingtono žaidimus Taivane“, grupė Japonijos parlamentarų priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, kad vyriausybė remtų Taivano dalyvavimą Pasaulio sveikatos asamblėjoje.
Pridėkime prie to pasienio susirėmimus su Indija Himalajuose, prekybos karą su Australija, naują įstatymo projektą didinantį pakrančių apsaugos būrių įgaliojimus Pietų Kinijos jūroje…
Kinija aiškiai nusprendė, kad kol visi užimti kova su pandemija, o JAV susikoncentravusi į rinkimus, yra palankus metas persibraižyti sienas ir išsikovoti didesnę įtaką regione.
Bet yra ir kita medalio pusė. Tokiais savo veiksmais ji išprovokavo tai, kas visais laikais buvo visų kinų strategų siaubas – kaimyninių šalių aljansą. Lapkričio pradžioje Bengalijos įlankoje JAV, Indija, Japonija ir Australija pradėjo Malabaro karinius mokymus. Antroji mokymų dalis numatoma mėnesio gale.
Atsakydamos į vis agresyvėjančią Kinijos politiką šios šalys siunčia signalą, kad yra nusiteikusios vienytis.
Šios keturios valstybės prieš 13 metų buvo susibūrusios į neformalų forumą pavadintą QUAD (Quadrilateral Security Dialogue). Nebuvo jokių sutarčių nei institucijų, tiesiog šių šalių atstovai nereguliariai keisdavosi informacija, pravesdavo mokymus. Kinijai ir to atrodė per daug ir, jai spaudžiant, Japonija ir Australija pasitraukė. 2015 Japonija sugrįžo, o šiais metais ir Australija. Spalį įvyko susitikimas Tokijuje, o štai dabar – kariniai mokymai. Atsakydamos į vis agresyvėjančią Kinijos politiką šios šalys siunčia signalą, kad yra nusiteikusios vienytis.
Ar tokia įvykių eskalacija Indijos Ramiojo vandenyno regione turėtų rūpėti Lietuvai? Mūsų partneriams NATO ir ES tai rūpi. Vokietija užėmė labai aiškią poziciją ir norą dalyvauti regiono reikaluose. Reiškia turi rūpėti ir mums. Būtų laikas prabusti.
Gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė, kad nors Vokietijai Kinija svarbi partnerė ir tikimasi toliau bendradarbiauti, tai nereiškia, kad bus taikstomasi su bet kuo. Huawei nedalyvaus Vokietijos 5G tinklų kūrime, vokiečių karininkai bus siunčiami į Australiją, o jų kariniai laivai patruliuos Indijos vandenyne. Vokietija NATO viduje ragina plėsti santykius su tas pačias vertybes išpažįstančiomis šalimis, kokia yra Australija. O mes?
Ar tokia įvykių eskalacija Indijos Ramiojo vandenyno regione turėtų rūpėti Lietuvai?
Ir svarbiausia tai veikia. Po ministrės pareiškimo, kad bet koks Kinijos bandymas spręsti Taivano klausimą karinėmis priemonėmis būtų didžiulė politinė nesėkmė, visos pusės tik pralaimėtų, Kinija jau sugrąžino žodžius apie taikų Taivano klausimo sprendimą į savo naująjį penkmečio planą (nors buvo juos išbraukusi pavasarį).
Dabar ypač svarbu kokie bus JAV artimiausi veiksmai. Ir ne mažiau svarbu, kad Europa Sąjunga, tame tarpe ir Lietuva, aiškiai artikuliuotų poziciją, kad eksportas į Kiniją negali būti šantažo mūsų atžvilgiu įrankis.
Matas Maldeikis yra būsimas (2020-2024 m. kadencijos) Seimo narys.
