Prievolė įmonėms teikti tokią informaciją Valstybinei darbo inspekcijai Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme buvo įteisina 2007 metais. Dar po metų priimtos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymų nuostatos, kuriomis Valstybinei darbo inspekcijai nustatytos funkcijos šią informaciją teikti Sodrai, kuri, atsižvelgdama į duomenis, nustato įmonėms įmokų tarifus.
Abiejų įstatymų papildymai paremti siekiu didinti darbdavių atsakomybę sudaryti tinkamas darbo sąlygas bei mažinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų skaičių. Valstybės priežiūros ir kontrolės vaidmuo šiame procese yra neginčijamas – žmogaus teisė turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju yra viena iš pagrindinių, ir valstybė yra atsakinga už jos tinkamą įgyvendinimą pasirinkdama atitinkamas priemones.
Tačiau priemonės privalo būti adekvačios siekiamiems tikslams ir proporcingos sprendžiamoms problemoms.
Šiek tiek oficialios statistikos: iš 70 tūkstančių ūkio subjektų, turinčių pateikti DSS deklaracijas, daugiau nei dviejuose trečdaliuose dirba iki 9 darbuotojų, tuo tarpu pernai daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų įvyko įmonėse, kuriose dirba 10-49 darbuotojai, antroje vietoje – įmonės, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų; nemirtinų nelaimių taip pat daugiausia pastarosiose įmonėse.
Potencialiai pavojingiausiomis ekonominės veiklos rūšimis 2013 metais buvo statybos, miškininkystės, žemės ūkio, statybinių medžiagų gamybos, transporto ir saugojimo, medienos gaminių gamybos, vandens tiekimo ir nuotekų valymo. Čia situacija nekinta jau gana ilgą laiką.
Profesinių ligų daugiausia – trečdalis – nustatoma apdirbamojoje gamyboje, po 20 proc. – statybose, žemės ūkyje ir miškininkystėje.
Nustatytasis visuotinės aprėpties modelis, neturintis jokių statistika ir logika pagrįstų išimčių, akivaizdu, yra perteklinis ir koreguotinas.
Dažniausi nustatomi DSS pažeidimai: darbdaviui atstovaujančio asmens, darbuotojų mokymo ir atestavimo, profesinės rizikos vertinimo spragos, netinkama darbo priemonių būklė ir naudojimas.
Taigi, sritys, kuriose turi koncentruotis valstybės vykdoma verslo priežiūra, yra aiškios ir konkrečios, o nustatytasis visuotinės aprėpties modelis, neturintis jokių statistika ir logika pagrįstų išimčių, akivaizdu, yra perteklinis ir koreguotinas.
Šią savaitę po pateikimo Seimas pritarė siūlymui keisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatas atsisakant visuotinio privalomo deklaravimo, kas leis pagal konkrečius kriterijus koncentruotis į konkrečias labiausiai rizikingas darbo vietas.
Tai būtų puiki galimybė efektyviai pritaikyti Valstybinės darbo inspekcijos jau sukurtą pažangesnę ūkio subjektų priežiūros formą – elektroninį inspektavimą, kuriuo būtų keičiami šiuo metu taikomi fiziniai ūkio subjektų planiniai patikrinimai. Elektroniniu būdu atsakydamas į tam tikrus pateikiamus klausimus, ūkio subjektas pateiktų VDI prašomą informaciją, susijusią su teisės aktų laikymusi.
Kokius ūkio subjektus inspektuoti elektroniniu būdu ir kokius klausimus pateikti, būtų sprendžiama vadovaujantis jau sėkmingai taikomos Rizikingumo vertinimo sistemos kriterijais. Pagrindiniai jų – bendras sektoriaus rizikingumas, nelaimingų atsitikimų darbe, skundų ir pranešimų skaičius, ankstesnių inspektavimų duomenys, socialinis dialogas ir pan. Mažiau rizikingos įmonės būtų stebimos ir, esant reikalui, konsultuojamos.
Priėmus projektą būtų užtikrinama, kad profesinės rizikos vertinimo metu nustačius darbo priemonių ar darbo sąlygų neatitiktį teisės aktų reikalavimams, darbdavys privalės nedelsiant imtis šios rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių.
Mečislovas Zasčiurinskas yra Seimo Darbo partijos frakcijos narys
