дальше дальше дальше дальше
 |
Prisigamino chebrytė už mokesčių mokėtojų pinigus vienkartinių marškinėlių, prisispausdino makulatūros ir vaizduoja kovojantys su nelegaliu darbu, atlyginimais vokeliuose bei kontrabanda, vaikštinėdami po Gedimino prospektą ir brukdami praeiviams lankstinukus su užrašu „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“.
Šypsosi praeiviai, jiems linksma išvysti elitinę cirko trupę, kurioje ir premjeras su apsauginiais, ir finansų, ūkio, susisiekimo ministrai, ir Vyriausybės kancleris, premjero patarėjas, VMI vadovybė, verslininkai, valstybės tarnautojai... Visi vienoj krūvoj mindo penkis tūkstančius už kvadratinį metrą kainuojančias prospekto trinkeles ir užsidegę aiškina į kairę ir dešinę, jog nusukinėti nuo valstybės mokesčius yra „niu niu niu“.
Net balti marškinėliai nepaslėps jūsų impotencijos, nes kabo viskas iki kelių ir, atsiprašau, дальше некуда.
Man tikrai pikta, jog vietoj to, kad dirbtų savo tiesioginį darbą ir realiai ardytų korupcijos išėstą sistemą, valdininkai darbo valandomis „kovoja“ maskatuodami brukalais. Dar reikėjo jiems nuvažiuoti pas ūkininkus apsirengus marškinėliais su užrašu „Šioje šalyje nėra vietos piktžolėms“ – naudos ir juoko būtų tiek pat.
Ir kibiro kampui aišku, kad šis spektaklis buvo kuriamas grynai fotoobjektyvams ir kameroms, kad kaime gyvenančios bobulkos – potencialios konservatorių fanės, vėl „teisingai“ pažymėtų balsavimo biuletenį. Logiškai mąstant, tas skrajutes juk galėjo padalinti ir studentės. Joms apsauginių samdyti neprireiktų, o ir mokesčių mokėtojams nebūtų taip pikta, nes atrodytų, jog išrinkti atstovai veltui laiko nešvaisto (bent jau akivaizdžiai).
Kada valdžios vyrai bei moterys suvoks, kad tauta jau atsikando viešųjų ryšių, triaukščių pažadų ir pasakėlių apie tai, kaip tokie kubilinskai kovoja su šešėliais, bedarbyste, emigracija, socialine atskirtimi... Mes negyvename Mėnulyje, mes kasdien skaitome apie matuzus, fejerverkais virtusius milijonus, brangiausius pasaulyje ir niekam nereikalingus interneto portalus, buhalteres, savo mašiniuku gabenančias šimtais tūkstančių, šriūbėnus, sugebančius pasakiškai pralobti per metus...oi, visko neišvardinsi...
Išvada viena – didžiausią šešėlį ant šalies traukiate jūs patys. Savo neveiklumu bei tikrų, stambiųjų nusikaltėlių dangstymu. Net balti marškinėliai nepaslėps jūsų impotencijos, nes kabo viskas iki kelių ir, atsiprašau, дальше некуда.
