 |
Jupiteriai, kaip taisyklė (o gal greičiau aksioma), niekada neprisidirba. Jeigu prisidirba – visada atsiranda „stogas”, kuris pateisina, o galiausiai išteisina fraze „vsio zakonno“. Jeigu paprastas, bet sąžinės nepraradęs jautis patenka į dievų Olimpo užkulisus bei pradeda revizuoti spektaklio „Politika” rekvizitą, yra tučtuojau paskelbiamas „susireikšminusiu” ir išspiriamas lauk. Atgal į jaučių kastą.
Jaučiai tai tie, kurie aria, lieja devynis prakaitus, kad jupiteriai nepritrūktų ambrozijos ant savo vaišių stalo ir mergų viešbučių kambariuose. Kam ši sistema kelia šleikštulį, turi dvi alternatyvas: balsuoti kojomis arba balsuoti galva. Balsuoti galva būtų lengviau, jei skrandis taip neurgztų. Prieš rinkimus jupiteriai numeta jaučiams kelias kauges šieno ir dar prižada pilną aruodą ėdesio po rinkimų. Todėl balsavimas galva pavirsta balsavimu pilvu.
Teko ir man pabuvoti tuose prabangiuose dievų Olimpo užkulisuose. Ten visi saviems vaišingi, malonūs. Vyksta baliai, festivaliai. Retsykiais pasamdomi aktorinio meistriškumo dėstytojai, kurie pakonsultuoja toli nuo žemės nutolusius jupiterius, kaip įtikinamiau suvaidinti jaučiams pjesę „Mes žinome kaip…”
Garsus režisierius Giedrius Drukteinis iš sakyklos mokė: „Jeigu norite, kad jus išrinktų, privalote kalbėti tai, ką rinkėjas nori girdėti. Net jei visiškai nesutinkate su jo nuomone”. Pakraupau. Paprieštaravau. Išsišokau…
Išsišokimų būta ir daugiau. Man liepė: „Milda, nevaryk ant švietimo sistemos, nes mūsų ministras ten karaliauja”. Priekaištavo: „Milda, tu nereklamauoji Vilniaus skyriaus, kuris tave iškėlė. Mes to iš tavęs tikimės”. Kaltino: „Per daug žiniasklaidai giriesi, kad tave palaiko partijos pirmininkas E.Masiulis – kitiems kandidatams į Jupiterius tai labai nepatinka”.
Kaip ir reikėjo tikėtis, mane išmetė. Gana originaliai, sakyčiau – per pranešimą spaudai. Nepagailėjo riebių epitetų „valinskininkė”, „išsišokėlė”… Po to dar atskirais kanalais pridėjo „nuogas užpakalis”, „šūdas ant šakių”…Paskutinėm dienom dar išgirdau, kad esu susireikšminusi persona, siekianti reklamos bei politinių dividendų.
Suprantu, kad vienas didžiausių jupiterių turėjo nemaloniai nustebti, kai per masinę orgiją viena mergaitė susireikšmino tiek, kad atsisakė nakčiai įsikūnyti į vestalės vaidmenį ir pamaloninti nuo švietimo ir mokslo pailsusią galvelę… Toks akibrokštas tikrai negalėjo likti nenubaustas.
Kai, praėjus mėnesiui po išspyrimo atgal į jaučių bendruomenę, kreipiausi į vieną Jupiterį dėl elementaraus ir žmogiško atsiprašymo (mainais už ministro švarų mundurą) – likau nesuprasta. Na, ir kvailė. Juk reikėjo formuluoti sąlygą jupiteriškais terminais - reikalauti pinigų, ar posto kokioje nors valdiškoje įstaigoje. Tada kaip ir būtų lygis. Ką čia jie tepliosies su vienu „atsiprašau”. Šį žodį tikriausiai griežtai draudžia vartoti aktorinio meistriškumo konsultantai. Nes jį pavartojusį jupiterį kolegos pirštais užbadys, o jaučiai susimąstys, „matai, jeigu atsiprašinėja, vadinasi, suklydo mūsų stabukas. Nebedeleguosime jo į Olimpą daugiau…”
Tada lieka tik man atsiprašyti ir apgailestauti, kad bandžiau įkelti savo šūdiną kanopą į neklystančiųjų šventovę. Kad karvės ragais neapdairiai pradrėskiau kelių jupiterių satinines skraistes. Kad mykiau ir baubiau per dramos būrelio susibėgimus ir kad primygtinai prašoma neparodžiau savo nuogo užpakalio.
Atsiprašau, kad susireikšminau. Daugiau taip nedarysiu.
