Dešiniųjų dominuojama Europos Komisija (EK) jau net parengė specialųjį planą, kaip įgyvendinti vadinamąjį „Grexit“, kuris, turbūt, taptų didžiausia dėme Europos Sąjungos (ES) istorijoje – iki šiol nei viena valstybė nebuvo pašalinta nei iš ES, nei iš euro zonos.
Tokia politikavimu persmelkta euforija netruko pasklisti jau ir tarp 2016 metų Seimo rinkimams besiruošiančios opozicijos bei jai talkinančių žiniasklaidos priemonių.
Viešojoje erdvėje pradėjo sklisti dezinformacija, jog ne tik Graikijos, bet ir Lietuvos kairieji nesugeba sugeneruoti valstybei pajamų, gyvena iš buvusios Vyriausybės sutaupytų pajamų, jog visos jų idėjos populistinės, o kairioji ideologija pakenčiamai atrodo tik knygose.
Opozicijos džiaugsmas seniausios demokratijos Europoje nelaime suprantamas – tikimasi, jog „žalias“ jaunimas ir politika nesidomintys žmonės viena ausimi išgirs, jog kairieji „nuvarė“ Graikijos ekonomiką, todėl jie pavojingi ir Lietuvoje. Tačiau situacija dvejose šalyje skiriasi iš esmės.
Taip, Graikiją išties lengva kritikuoti – bendras vidaus produktas (BVP) nukritęs 28 procentais, o nedarbas jau siekia 26 procentus. Tačiau graikų kairiųjų tapatinimas su Lietuvos socialdemokratais yra neracionalus. Lietuva, geopolitinių neramumų krečiamoje Europoje patyrusi didžiausią neigiamą poveikį savo ekonomikai, pernai vėlgi buvo tarp ES valstybių lyderių, kurių ekonomika augo sparčiausiai – BVP padidėjo 3 procentais.
Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje vadovas Christophas Klingenas teigė, jog 2014 metais Lietuvos ekonomika buvo labai atspari, o atsižvelgiant į eksporto aktyvumą, ekonomikos augimas smukti neturėtų.
Graikijos kairiųjų lyginimas su Lietuvos neatsipindi tikrovės. Mūsų šalis vis dar laikosi fiskalinės drausmės, tačiau atkaklus ir koncentruotas darbas leidžia įgyvendinti strateginius tikslus.
Būtina pabrėžti ir tai, jog pasiektas ekonominis augimas leido sumažinti nedarbo lygį iki 10,7 procento, padidėjo ir realusis darbo užmokestis. Žurnalo „Foreign Policy“ 2014 metų investicijų pelningumo indeksas rodo, kad Lietuva – palankiausia valstybė investicijoms Baltijos šalyse ir antra Europoje pagal prognozuojamą jų pelningumą.
Be to, Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pernai Lietuva paskelbta 41-ąja tarp 144-ių pasaulio konkurencingiausių valstybių, o pagal tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų diegimo rodiklį ji įsitvirtino gana aukštai – 7 vietoje.
Akivaizdu tai, jog Graikijos kairiųjų lyginimas su Lietuvos neatsipindi tikrovės. Mūsų šalis vis dar laikosi fiskalinės drausmės, tačiau atkaklus ir koncentruotas darbas leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, kurie turi ilgalaikę naudą valstybei ir jos žmonėms. Tai patvirtina ir lygšiolinė tyla iš opozicijos, neturėjimas kuo kritikuoti Vyriausybės iki Graikijos krizės.
Savo ruožtu Graikijos Vyriausybė išties daro viską, kad įtiktų savo rinkėjams. Prieš rinkimus kalbėję, jog neleis graikams būti šantažuojamiems, jie iki šiol spyriojasi prieš kreditorių pasiūlymus veržtis diržus, net jei tai veda šalį į bankrotą. Ne tik ekonominė, bet ir politinė situacija šioje šalyje nepavydėtina.
Graikijos politikai prieš rinkimus pažadėjo per daug, todėl dabar jiems tenkanti atsakomybė yra išties didelė našta, greičiausiai vedanti prie politinės savižudybės (pvz., finansų ministras Yanis Varoufakis jau atsistatydino).
Mindaugas Janulionis yra LSDJS Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas, LSDJS tarptautinių ryšių sekretorius
