Neseniai Mykolo Romerio universitete buvo surengta diskusija „Valstybės tarnyba ir viešasis valdymas Lietuvoje bei centrinėje Europoje: raida, patirtis ir geroji praktika“. Diskusijos dalyvių mintys labiausiai atsispindėjo visuomenės poreikį matyti atsinaujinusią, piliečiams atvirą ir savo veiklą pagrindžiančią valstybės tarnybą.
Vis labiau bręstant pilietinei visuomenei, auga jos reikalavimai valdžios institucijoms. Piliečiai ir verslas reikalauja aukščiausių standartų – kompetentingos valstybės tarnybos, altruistinio tarnautojų požiūrio į savo darbą ir valstybės gyvenimą.
Dėl sparčios informacinių technologijų plėtros visuomenė nori žinoti daugiau ir bendrauti kitaip, siekia dalinai kontroliuoti valstybėje vykstančius procesus. Piliečiams tampa svarbu, jog sprendimai būtų priimami drauge, aptariant visus galimus variantus, o ne paliekant tai spręsti biurokratiniam aparatui.
Piliečiams tampa svarbu, jog sprendimai būtų priimami drauge, aptariant visus galimus variantus, o ne paliekant tai spręsti biurokratiniam aparatui.
Valdžios atvirumas ir gebėjimas kurti partnerystę tampa pagrindine veiksmingo valdymo sąlyga.
Tą liudija ir EBPO – organizacijos, kurios nariais siekiame tapti, tyrimo duomenys, kurie, kaip pagrindinį iššūkį Lietuvai, nurodo visuomenės požiūrio į dalyvavimą valstybės valdyme pokytį, kai nuo formalaus siekio atitikti teisės aktų reikalavimus ir procedūras pereinama prie visuomenės realaus įsitraukimo ir dalyvavimo valdymo procesuose.
Taigi piliečių ir verslo struktūrų galimybių dalyvauti viešajame valdyme didinimas šiandien tampa svarbia reformų kryptimi. Tačiau užduotis būti atviriems nėra lengva. Būtinas jau dabar biurokratiniame aparate dirbančių žmonių naujas požiūris, pažangą skatinantys valdymo sprendimai ir didesnė kompetencija.
Jei siekiama dirbti drauge su visuomene – tiek priimant sprendimus, tiek ir teikiant paslaugas, būtina keisti viešojo valdymo kultūrą. Viešajame valdyme turi atsirasti terpė, kurioje vyrautų aiškumo, pasitikėjimo, rezultatyvumo ir kokybės principai, darbo našumas atspindėtų gaunamą atlygį. Tokie principai turėtų suvešėti ir užimti svarbiausią vietą siekiant bet kokios pozicijos valstybės tarnyboje.
Svarbu, kad naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje daugiau dėmesio teikiama tarnautojų, ypač vadovaujančių, atrankai, jų vadybinėms ir lyderystės kompetencijoms. Reikšminga ir tai, jog pabrėžiamos ne tik profesinės tarnautojų kompetencijos, bet ir etinės, moralinės ir vertybinės savybės. Iki šiol jos buvo tarsi savaime suprantamos, todėl nutylimos, tačiau vadybinės veiklos teorijos tvirtina, jog visada būtina konkrečiai įvardyti, ko tikimasi iš darbuotojo, kokių iš jo norima moralinių nuostatų.
Siekiant eiti pirmyn, visada būtina drąsai imtis reformų. Ir nors šioje srityje laukia didelis darbas, pirmuoju žingsniu kelyje į pažangą galėtų tapti naujojo Valstybės tarnybos įstatymo palaiminimas Parlamente.
Mindaugas Janulionis yra LSDJS Tarptautinių ryšių sekretorius, LSDJS Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas
