Dažniausiai teisėjai sulaukia grasinamo pobūdžio laiškų iš nuteistųjų, laiškai siunčiami iš įkalinimo įstaigų, pataisos namų. Paprastai gavę tokių rašinių juos su lydraščiais perduodame prokuratūrai. Tačiau būna ir taip, kad į laiškus tiesiog nekreipiame dėmesio. Galima sakyti, kad tenka susidurti su dilema: pranešti ar nekreipti dėmesio.
Nors mes, teisėjai, suprantame, kad dauguma kalinių grasindami tiesiog pramogauja, išreiškia save, tačiau skaityti tokias pramogas nėra malonu.
Viena vertus, teisiškai mes pranešti turime ir tą daryti reikia siekiant rašytojus sutramdyti. Kita vertus, dėmesio kreipimas į tokius poelgius, bylų inicijavimas iš dalies skatina ir kitus kalinius užsiimti grasinamų laiškų rašymu. Ne paslaptis, kad daugeliui kalinių tai tėra pramoga: sprendžiant grasinimų teisėjams bylas kaliniai vežami teismo posėdžius – taip jie gauna galimybę pasižmonėti, bent trumpam ištrūkti iš įkalinimo įstaigų.
Vis dėlto norinčius greičiau į laisvę ištrūkti kalinius bylos turėtų atgrasyti nuo tokių laiškų rašymo: juk už grasinimus skiriamos bausmės gali tik atitolinti laisvę. Pavyzdžiui, už didelės vertės turto prievartavimą numatoma didžiausia bausmė gali siekti net 10 laisvės atėmimo metų.
Mūsų teisme kone kiekvienas teisėjas yra gavęs po tokį laišką: teismą kasmet pasiekia bent po vieną grasinimą. Ir pats praeitais metais gavau tokį rašinį, tiesa, vienintelį per 8 savo teisėjavimo metus. Vokas atkeliavo iš Alytaus pataisos namų, viduje buvo atskiri trijų nuteistųjų laiškai su grasinimais nužudyti, perleisti turtą, pervesti pinigų į tam tikras sąskaitas, atlikti kitokius veiksmus.
Nors mes, teisėjai, suprantame, kad dauguma kalinių grasindami tiesiog pramogauja, išreiškia save, tačiau skaityti tokias pramogas nėra malonu. Neretai laiškuose minimi teisėjų šeimų nariai, gąsdinama nurodant, kad adresantas žino, kur gyvena adresatas, jo šeima, taip pat grasinama susidoroti, nužudyti, sužeisti ir visa tai rašoma grubiai, su aibe necenzūrinių žodžių. Manau, kad kiekvienas gavęs tokių grasinimų net ir nesąmoningai pajustų baimę dėl brangių žmonių sveikatos ir gyvybės.
Tiesa, teismai vis dažniau organizuoja nuotolinius teismo posėdžius taip, galima sakyti, tramdydami kalinių pramogas. 2014 m. pabaigoje 18 šalies teismų ir 13 įkalinimo įstaigų įdiegus vaizdo konferencijų įrangą, 2015 m. teismai suorganizavo 239 nuotolinius teismo posėdžius: 19 posėdžių – su užsienio valstybe, 220 posėdžių – su Lietuvoje esančiais proceso dalyviais. Vien Vilniaus apygardos administraciniame teisme įvyko 198 nuotoliniai posėdžiai, kurių dauguma – su pataisos įstaigose esančiais asmenimis.
Mindaugas Klemenis yra Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas.