Šiandien kalbant apie valstybės turto valdymo efektyvumą diskusija neišvengiamai nukrypsta prie naujos vietos „superministerijai“ paieškų bei turto pardavimo. Pažvelgus į valstybės turto apskaičiuotą vertę, kuri siekia daugiau nei 3 milijardus eurų, darosi aišku, kad prioritetizuojant turto pardavimą pamirštama apie kasdien patiriamas išlaidas. Pagrindinė ilgalaikė valstybės strategija efektyvaus valstybės turto valdyme nėra turto pardavimas – tai yra jo vertės kėlimas.
Ši diskusija tolina mus nuo pagrindinės problemos sprendimo – kaip susiefektyvinti valstybės turtą, kuris skirtas valstybės funkcijoms vykdyti.
Valstybė šiandien valdo pastatus neefektyviai – tai iliustruoja Turto banko parengta ataskaita. Kai kuriose institucijose vienam darbuotojui tenka 35 ir daugiau kvadratinių metrų ploto, o patalpų išlaikymo sąnaudos viršija 60 Eur vienam kvadratiniam metrui per metus. Visgi susiduriame su klausimu, o kas yra efektyvumas? Rinkoje nekalbama apie turtą, ir kaip jį galima valdyti efektyviu. Kalbama, kad turime iš valstybės turtą paimti, parduoti, perkelti valstybės tarnautojus į kitas vietas – tada visi rodikliai bus geresni ir problema išsispręs. Vietoj to, kad klaustume, koks modelis yra efektyvus, klausiame, kur dirbti bus efektyvu. Į šį klausimą atsakyti negalime, kol nežinome, kas yra efektyvu, ir atsiduriame akligatvyje.
Tada prasideda ginčai – sakome, kad aikštelė prie Seimo yra gera vieta „superministerijai“, ir tada po ilgų posėdžiavimų išgirstame 149 priežastis, kodėl prie Seimo statyti naują kompleksą yra nenaudinga. Vėliau siūloma Pilaitė, o kiti sako, kad ir Grigiškėse Vyriausybė gali dirbti. Ši diskusija tolina mus nuo pagrindinės problemos sprendimo – kaip susiefektyvinti valstybės turtą, kuris skirtas valstybės funkcijoms vykdyti. Jeigu turėsime bendrą sutarimą, kad valstybės aparatui reikia 150 tūkst. kv. metrų, o ne 200 tūkst. kv. metrų ir visi privalės to laikytis – atsiras ir racionalūs sprendimo būdai.
Dar 2017 vasarį Finansų ministerija patvirtino efektyvaus valstybės turto rodiklius, nustatančius, kad išlaidos vienam kvadratiniam metrui negali viršyti 36 Eur, o vienam darbuotojui negali būti skiriami daugiau nei 28 kvadratiniai metrai bendrojo pastato ploto. Rodiklių nustatymas yra žingsnis į priekį, tačiau dar svarbiau yra užtikrinti, kad valstybė laikytųsi savo pačios priimtų taisyklių. Turto banko ataskaita parodė, kad nustatytų reikalavimų nesilaiko net 8 iš 14 ministerijų. Joms pavaldžios įstaigos tokį abejingumą gali suprasti kaip įrodymą, kad pokyčiai iš tiesų nevyksta.
Šiandien institucijos neturi intereso veikti efektyviau, jos gali pasirinkti dalyvauti reformoje ar ne, todėl lengviausia joms tiesiog nieko nedaryti. Įsiveldami į diskusiją apie konkrečią perkėlimo vietą, mes bandome nuspręsti už visus – natūralu, kad skirtingos institucijos gali turėti unikalius poreikius, todėl visiems tinkančios vietos rasti nepavyksta. Iniciatyvą veikti turėtume perleisti centralizuotam turto valdytojui, kuris matytų bendrą visiems naudingą turto valdymo paveikslą – atsisakyti efektyviai veikti neskatinančios patikėjimo ir panaudos teisės, o vadovautis jau priimtais ir nustatytais efektyvumo rodikliais.
Gruodžio 7 d. Vilniuje, verslo centre „Quadrum“ vyks IV-oji konferencija „Efektyvus valstybės turto valdymas“, skirta aptarti valstybės nekilnojamojo turto valdymo efektyvumo iššūkius, viešąją ir privačią partnerystę šioje srityje bei centralizuotą valstybės turto valdymą.
Mindaugas Kulbokas yra nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės grupės vadovas.
