Kam reikalingas šiukšlių skandalas, kur vieniems Vilniuje norisi skelbti ekstremalią situaciją, o savivaldybė vis laviruoja, kad tam nepritartų, bet intriga išliktų. Pasikniskime po šiukšles ir viską suprasite…
Pirmiausia apie įspūdžius: propaganda atitinka sovietmečio geriausius pavyzdžius. Meras sako tie laikai baigėsi, bet jeigu kas negerai – skambinkit ir gal atsilieps. Savivaldybės administracijos direktorius skaito iš lapuko, kad eskaluojama informacija apie šiukšles neatitinka tikrovės, ir kad tai mėginimas sukelti paniką visuomenėje. Suprask, priešai puola inovatyvų miestą! Jam iš televizijos paantrina naujosios atliekų sistemos administravimo įmonės direktorius nuramindamas visus, kad esami pažeidimai fiksuojami ir išrašomos baudos.
Na tuomet tikram laimingam vilniečiui tokios smulkmenos neturėtų kelti panikos. Galima prisėsti ant greta namo supilto šiukšlių kalno ir ramiai užsirūkyti inovatyvią elektroninę priemonę ar į feisbuką įkelti kalnelio vieną kitą nuotraukėlę, dėl kurios, jis jau žino, kad „viskas bus gerai“. O nuo kalno – tai toliau matosi, o pažvelgti iš aukščiau yra į ką. Tik iš tokios pozicijos matyti tikroji visko priežastis. Abi šias sistemas – tiek mafijinę, tiek brežnevinę – Vilniuje suvienijo senas geras išradimas – pinigai. Berūkant matyti dar vienas didžiulis šiukšlių kalnas, o to kalno reikalas štai koks ir, baigiant makabriškas mintis, pažiūrėkim kas slepiasi už (ne)skandalo.
Meras didžiuojasi, kad jis „ne prie reikalų“. Akivaizdu, kad stipriai ne prie reikalų. O štai jo kurso draugas ir buvęs jo viceministras, ir jo paskirtas dabartinis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (toliau – VAATC, ir tai itin glaudžiai susiję su šiukšlių kalnu) direktorius Tomas Vaitkevčius yra tikrai „prie reikalų“.
Teks pagrįsti teiginį. 2017 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto taryba patvirtina šiukšlių įvežimo į sąvartyną įkainį 71,13 Eur už toną. Mechaninės biologinių atliekų apdorojimo gamyklos operatoriaus UAB „Energesman“ teritorijoje susikaupia eilinis kalnas... (ir visai ne šiaip koks kalnelis, šiukšlių, o jei ant tokio užsikapanosi, tai pamatysi jūrą). Vežti į šiukšlyną pagal Tarybos patvirtintus įkainius yra brangu. Čia į pagalbą atskuba draugiško miesto draugiško mero kursiokas, ir leidžia viską suversti į naują krūvą VAATC eksploatuojamame sąvartyne. Tik ne už patvirtintus beveik 70 Eur už toną, bet pagal „prie reikalų“ sugalvotus 28 Eur už toną.
Taigi šiukšlių sistemoje kažkam vogčiomis susitaupė beveik 4,5 milijono eurų, o šiukšles išpylė kur užsimanė ir net sutartėlę pasirašė. Lyginant su „MG Baltic“ ir UAB „Mitnijos“ milijardu, tai nėra daug, bet ir meras juk ne koks „MG Baltic“ savininkas, o tik galimai jo inovatyvus draugas.
Va ir formuojasi vaizdas, kam dabar reikalingi šiukšlių kalnelių skandalai, ir kam rudenį reikėjo nė iš šio ne iš to atleisti iš savivaldybės administracijos direktorę, kuri šiame reikale jau nebemoderni finansų profesijos atstovė: juk gi taip staiga prireikė sėkmingai vykdyti inovacijas atliekų srityje.
Ir meras su kursioku „įjungė aukštesnę pavarą“, kaip pats meras įvardino rudenį, ir dar kadencijai nesibaigus jau įgyvendino galimai planuotą biudžetą. Vaizdas tik toks, kad jei kažkur dedama į dėžutes, tai čia į dideles talpas. Į šiukšlių konteinerius.
Vienas toks lyg ir Vilniaus, lyg ir Gedimino kalnas palengva griūna, tai mums supylė daugybę kitų kalnelių, ir bendras kalnų plotas Vilniuje prie dabartinio mero netgi išaugo. Būtų buvę vietos ataskaitos lankstinuke, tai būtų įsirašęs dar vieną pasiekimą į neseniai pristatytą metinę ataskaitą, kurioje savo metų nuopelnams daugiausia priskyrė tai, kad auga pasaulinė ekonomika.
Pabaigai, kaip UAB „VAATC“ stebėtojų ir Vilniaus miesto tarybos narys kreipiausi į generalinę prokuratūrą ir perdaviau visus dokumentus ir šios istorijos susirašinėjimus, kad oficialiai išaiškintų – visgi, ar galima taip imti ir nusavinti 4,5 mln. Eur ir supilti šiukšles ten kur užsigeidžiama.
Mindaugas Mačernis yra UAB VAATC stebėtojų tarybos narys, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
