Dar daugiau – net kasdieninis žmogaus darbas nėra tik darbas. Juk kai jūs ateinate į savo darbo vietą, jūs esate ten, plačiąja prasme, ne vien tam, kad atliktumėte darbą, pasiimtumėte pinigus ir pabėgtumėte! Jūs dar dirbate tam, kad kiti būtų pamaitinti, aprengti, turėtų reikalingus daiktus ir paslaugas. Jūsų geri darbai reikalingi kitiems, todėl ne veltui liaudies išmintis gerbia visus darbus.
Turime įsisąmoninti, kad esame santykių bendruomenėje tam, kad duotumėte maitinimą ir būtumėte pamaitintas. Dėl to turime rūpintis savo valstybe ir neleisti godžioms tamsioms jėgoms griauti valstybę ir sveikus, naudingus visiems žmonėms visuomeninius santykius. Branginkime Tėvynę, juk gera mums joje, ji guodžia mus, maitina, ramina tyloje.
Negalima pasiduoti subtilios savanaudiškų juodų valdžios jėgų propagandos peršamai apatijai valstybės reikalams, betvarkei, stūmimui emigruoti, visiškam bejėgiškumui (nieko negalima pakeisti) ar net savotiškam kankinimui, pasmerkiant sunkumams (kitaip sakant, proto įgavimui) ir pasityčiojimams. Juk užguitas žmogus mąsto išnaudotojų primestomis kategorijomis ir nemato kitų, šviesesnių galimybių, kurios galėtų išvesti jį iš jo sunkios padėties.
Žinoma, žvelgiant pasauliniu mastu, Lietuvoje daug sudėtingų problemų yra susidarę dėl visos Vakarų civilizacijos ekonominės, politinės, socialinės, religinės ir dvasinės krizės, kurios tiesiogiai ir neišvengiamai veikia atvirą kraštą. Nepaisant to, šalies valdžios ir abejingos visuomenės kaltė tame, be abejonės, yra didelė ir lemtinga.
Šaliai kaip oro reikia įkvepiančio pasitikėjimą lyderio ir mažesnių lyderių, kad galima būtų pradėti sugriautos valstybės atstatymo darbus.
Tai Lietuvos žmonės labai gerai supranta, bet veiksmai yra labai neadekvatūs arba jų iš viso nėra. Kad sunkumuose reikia lyderių, jie irgi supranta, tačiau jų savo gretose neieško. Jeigu ir pradeda žmonės busti ir ieškoti tikrų sprendimų ar lyderių, tai politinės – finansinės grupuotės sumaniai nuslopina tokias iniciatyvas ir pateikia pseudo lyderius ir žaismingai klaidingus sprendimus.
Šaliai kaip oro reikia įkvepiančio pasitikėjimą lyderio ir mažesnių lyderių, kad galima būtų pradėti sugriautos valstybės atstatymo darbus. Labai gaila, kad šviesesni politikai nepastebi tame gerų galimybių vidaus ir užsienio politikos lauke, ko pasėkoje neįmanomas esmingas politikos turinio pasikeitimas.
Turime labiau stengtis vienas kitą suprasti ir priimti neidealių žmonių buvimą, kad galėtume dirbti susitelkus vardan tos Lietuvos, juk neįmanoma visų politikų, teisėjų, valdininkų, policininkų pakeisti visiškai naujais, idealiais žmonėmis, o to, mano giliu įsitikinimu, net ir nereikia.
Valstybė yra mūsų visų ir visiems mums reikalinga. Privalome nušluoti nuo valdymo tik netikusius šalies kenkėjus ir griovėjus. Pasirūpinkime valstybe, kad ji mumis pasirūpintų.
Su Vasario 16-ąja – valstybės atkūrimo diena!