Kažkas sakys, kad tai tiesiog Šv. Mišių eigos dalis ir tiek. Bet bent man ši dalis tikrai patinka, nors ramybės iliuzija trunka tik akimirką. Tos ramybės daugiau norėtųsi ir kasdieniniame gyvenime, ne išimtis – ir politiniame.
Ramybę kasdien drumsčia nauji pseudoskandalai, mažareikšmės politinio gyvenimo istorijos, kaltinimai ir kaltų ieškojimai, nesibaigiančios senos ir naujos pseudoproblemos. Visas šis procesas įgauna tokią dinamiką, kad norisi klausti – kas čia vyksta, kur mes lekiam ir ką norim pavyti? Gal laiką?
Politinę įtampą palaiko apsimestinės šypsenos, „draugiški“ rankų paspaudimai ir visai greta į vaizdą neskaniai įsikomponuojantis proginis bei nuolatinis dergimasis. Amžinas galynėjimasis dėl alfa patino pozicijų. O kur dar nenuilstanti kova dėl reitingų!
Nežinau, kiek sąmoningai, kiek ne, ypatingai opozicinių partijų politikai pamiršo, kad ne reitingai turėtų būti didžiausias galvos skausmas šiandien.
Apskritai – viskas pradėta matuoti reitingais. Dzin realūs pokyčiai ar rezultatai – reitingai ir tik reitingai dabar yra viskas. Ir nauji, ir seni politiniai veidai – visi vien reitingų vergai. Tad, taip išeitų, kad ateinantį pusmetį valstybės laivelį vairuosim pagal reitingų vėją, o ar kam įdomu, kur plaukiam?
Akivaizdu, kad šiandien prioritetas – kuo aukščiau iškelti savo reitingų vėliavą ir žūtbūt išvengti seklių reitingų rifų bent iki spalio. O kur dingo devizas – „Vardan tos Lietuvos“? Šiuo metu laikas toks, kad besipešantys stoti prie laivelio vairo drąsiai galėtų skanduoti – „Vardan tų Reitingų!“ Kadangi neretai vengiama tiesmukiškumo, šūkis transformuojamas į kokį gražesnį, tarkim, „Už Lietuvą, kurioje norisi gyventi“. Panašu, kad vis mažiau kam rūpi realios problemos, jų sprendimai, ar jaudina politinių sprendimų trumpalaikės/ilgalaikės pasekmės valstybei, piliečiams.
Nežinau, kiek sąmoningai, kiek ne, ypatingai opozicinių partijų politikai pamiršo, kad ne reitingai turėtų būti didžiausias galvos skausmas šiandien. Kita vertus, galbūt galima juos pateisinti, juk kol nestovi prie valstybės laivelio vairo, tol darbo dirbt nereikia.
O turint daug laisvo laiko, galima sėkmingai kelti alasą ir nuolat rėkti, kad skęstam. Matyt, kai kas dėl jauno amžiaus ir pavarde dengtos lyderystės dar puikiai atsimena darželio pasakas apie katinėlį, kuris visus stengėsi įtikinti, kad dangus griūva. Gal darželio ir darželio pasakų temos tokios dažnos, jog užsimirštama, kad realybė yra kiek kitokia.
Ir kaip dirbt Premjerui, Vyriausybės nariams, kai reikia nuolat kaip auklei ramint anūkėlį? Bet ramybės nėra ir nebus, nes pieniniai-politiniai dantys tik pradėjo kaltis. Lyg to būtų maža, ramybę drumsčia ir eterį okupuoja skverbauskio tandemas – dar nieko nenuveikęs, bet jau siuvasi kapitono apdarus ir matuojasi vietą už laivo šturvalo. Galėtum sakyt, kad tai – girtų šnekos, jei apsirikęs nežinotum, kad alkoholio lyg nevartoja.
Svarstau, kad čia tikrai pavasaris kaltas, dažnai tokiu metu žvėrims ruja, o politikams? Irgi iš „r“, tik ne ruja, o rinkimai. Ir tokiame sulyginime yra ne tik lingvistinių panašumų. Gyvūnai siekia dėmesio, dažnai elgiasi neadekvačiai, stoja į kovą su priešininkais. O politikus, panašu, dar net nesulaukus rinkimų, jau veikia jų psichozė.
Pavasaris tikrai atėjo, vėl vyks akcija „Darom“. Ir visi darys, net tie, kurie dar nėra darę. Ir vėl nebus ramybės, nes reiks palygint, kieno šiukšlių maišas pilnesnis, kuris nuoširdžiau kapstėsi ar net labiau išsipurvino. O aš prašau – apsikuopkim pirmiausiai bent savo galvas, jei išeina – ir širdis. Per daug ten pagiežos, pykčio, neapykantos ir kito mėšlo (jei minėtose vietose dar yra likę kažkas gero). Juk nesinori dienos nuolat pradėti klausimu „o kas blogesnio Lietuvoje šiandien?“.
Ir dar vienas prašymas: kolegos politikai, žurnalistai, pasiūlykit kokio nors turinio, normalaus turinio, ne nuolatinio ramybę dirginančio „spam’o“. Jei jau nėra vilties dėl ramybės, tai bent pasiūlykit turinio. Tebūnie jis nekomercinis, nerinkiminis produktas ir ne vardan reitingų. Ramaus ir santūraus turinio... Juk galima tikėtis bent šiek tiek ramybės?
Mindaugas Sinkevičius yra LSDP valdybos narys, pirmininko pavaduotojas
