Ir gyvenimas turėtų keistis visai ne dėl to, kad socialdemokratų paskirta ministrė Rasa Budbergytė automobilių ir NT mokesčius po kitų Seimo rinkimų pavadino neišvengiamais. Vilnius, kur tūkstančiui gyventojų tenka apie 650 automobilių, turėtų pergalvoti automobilių vietą savo miesto gyvenime ir dėl kitų priežasčių nei bręstanti rinkliava.
Vilnius auga, plečiasi ir statybos vyksta sparčiais tempais. Panagrinėkime dešiniajame Neries krante vykstančius pokyčius. Kai bus pastatyta dauguma dabar suplanuotų pastatų nuo Saltoniškių gatvės iki Žirmūnų pradžios, maždaug trijų kilometrų ruože, kur patenka ir Konstitucijos prospektas su aplinkinėmis gatvėmis, kartu su naujais biurais ir daugiabučiais turi atsirasti apie 12 000 parkavimo vietų.
Mes automobilių tūkstančiui gyventojų turime kone daugiausiai Europoje ir nieko nuostabaus, kad jie netelpa ne tik kiemuose, bet ir gatvėse.
To reikalauja dabar galiojanti tvarka, pagal kurią viena parkavimo vieta numatyta 25 kv. m. biuro ploto arba bent 0.75-1 parkingo vietos vienam butui. Taip, pasibaigus statyboms, minėtoje nedidelėje atkarpoje, kur tenka stovėti spūstyse jau dabar, turi tilpti dar daugiau nei dešimt tūkstančių automobilių.
Architektūra yra statoma kelioms kartoms, o gyvenimo būdas ir požiūris į aplinką keičiasi gerokai dažniau. Paimkime sovietinių daugiabučių kiemus, kuriuose nebėra vietos automobiliams, nes mes jų turime gerokai daugiau, nei Maskva kadaise išdalino talonų jiems įsigyti. Tiesą pasakius, mes automobilių tūkstančiui gyventojų turime kone daugiausiai Europoje ir nieko nuostabaus, kad jie netelpa ne tik kiemuose, bet ir gatvėse.
Ir nevairuojantys supranta, kad papildomus 12.000 automobilių minėtam ruože nesutalpins ir dvigubai išplatintos gatvės, ir pakelti viadukai. Tokie skaičiai automobilių tiesiog uždusintų miesto verslo rajoną ir bet kokį jo patrauklumą. Dar daugiau automobilių reiškia daugiau laiko spūstyse, daugiau taršos ir sudegintų pinigų.
Bet prieš pradedant kalbėti apie gyvenimo būdo pokyčius, verta pasvarstyti apie mūsų papročius. Lietuvių supratimu, automobiliu privalu atvažiuoti iki namų ar darbo, turėti laisvą nemokamą aikštelę ir, geriausia, liftu pakilti iki buto ar biuro. Net jeigu tas butas Senamiestyje ir išrausti parkingo vietą po žeme kainuoja 30 000 eurų, pasistatyti automobilį teisė pas mus vis dar būtina kaip minimalaus civilizuotumo sąlyga. Nors Vakarų šalyje kadaise laisvės simboliais buvę automobiliai šiandien tampa laiko švaistymo sinonimu.
Vidutinis amerikietis transportui išlaikyti išleidžia nuo dešimtadalio iki penktadalio pajamų. Daugiausia išleidžia gyvenantys labiausiai automobilizuotose valstijose, mažiausiai – puikią viešą infrastruktūrą turinčių didmiesčių gyventojai.
Todėl didieji pasaulio miestai persiorientuoja prie pėstiesiems skirtų sprendimų, gatves versdami skverais, lauko kavinėmis, parkais ar aikštėmis.
Barselona, norėdama sumažinti oro taršą ir susigrąžinti žaliąsias erdves, 60 proc. miesto gatvių atiduoda viešajam transportui ir viešoms erdvėms. San Fransisko miestas jau prieš du dešimtmečius dalį kelių atidavė viešosioms erdvėms, tokių patirčių turi Bostonas ir Portlandas.
Danija nuolat investuoja į dviračių takus ir mažina maksimalias parkingo normas, kurios jau dabar beveik keturis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Kitaip tariant, statant naujus pastatus, automobilių vietų statoma vis mažiau. Nuo 2019 m. Oslas planuoja uždrausti automobilius miesto centre, Madridas – uždaryti didelę dalį centro. Paryžius tuo metu didžiąją dalį gatvių turėtų būti patikėjęs tik elektromobiliams. Pertvarkas pėsčiųjų ir dviratininkų naudai jau vykdo Hamburgas, Niujorkas ir kiti miestai.
Didieji pasaulio miestai persiorientuoja prie pėstiesiems skirtų sprendimų, gatves versdami skverais, lauko kavinėmis, parkais ar aikštėmis.
Jeigu pasidairytumėte po virtualius žemėlapius, Vilniuje vis daugėja trasų, kur, pasirinkę „trumpiausią maršrutą“, pamatysite, kad greičiau kelią įveiktumėte dviračiu ar viešuoju nei privačiu transportu.
Nors uždaryti kai kurias gatves Vilniuje ir paskirti ir jas pėstiesiems tikriausiai nebūtų blogiausias sprendimas, pirmiausia reikia ištobulinti alternatyvias susisiekimo formas taip, kad jos būtų patrauklesnės už kelionę nuosavu automobiliu.
- Pirmiausia reikalinga patobulinti viešojo transporto sistemą, kad jai nebūtų galima atsispirti ir skatinti visuomenę ja naudotis. Saugūs, erdvūs, švarūs autobusai su nemokamu internetu, tolesnių maršrutų – su galimybe turėti patogius Vakaruose įprastus staliukus darbui kompiuteriu ir rytinei kavai. Galbūt kai kuriuose atkarpose verta paleisti ir pačius mažiausius, bet itin dažnai važiuojančius autobusus.
- Park&Ride sistema. Tam būtų reikalinga įrengti viešas automobilių parkavimo aikšteles, pirmiausia prie aplinkkelių ir pagrindinių gatvių susikirtimų taškų, kur automobilį palikę vairuotojai nemokamai galėtų persėsti į centrą vežantį viešąjį transportą ar dviračius ar už papildomą mokestį išsinuomoti trumpalaikės nuomos automobilį.
- Trumpalaikės automobilių nuomos populiarinimas. Šalia biurų, prekybos centrų ir gyvenamuosiuose rajonuose trumpalaikės automobilių nuomos aikštelės. Kad į darbą važiuotumėte su kompaktišku, savaitgalį prie jūros – galbūt patogesniu ir didesniu automobiliu.
- Reikalinga daugiau patogių dviračių dalinimosi stotelių ir naujų dviračių takų.
- Nuosekliai mažinamas parkavimo normatyvas miesto centre.
Perfrazuojant buvusią vyriausią Niujorko architektę planuotoją Amandą Burden – jeigu planuosime miestus automobiliams, tarp jų ir gyvensime. Jeigu norime, kad mieste gyventų žmonės, turime jį planuoti žmonėms.
Mindaugas Statulevičius yra Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius
