Lietuvoje šis klausimas buvo nagrinėjamas šio Seimo kadencijos pradžioje. Tuo metu LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaikė tiesioginių mero rinkimų iniciatyvą ir išsakė aiškią poziciją – pirmiausia įtvirtinkime galimybę savivaldybių merus rinkti tiesiogiai, o paskui apsispręskite – kokias galias jis turės.
Tačiau įvykęs balsavimas parodė, kad permainų koalicijai, kuri Vyriausybės programoje yra įsirašiusi tiesioginių mero rinkimų įtvirtinimą, toks logiškas siūlymas nėra priimtinas. Antrajam balsavimui neužteko balsų. Konstitucijos pataisos priimamos, jei joms pritaria ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, tai yra – ne mažiau kaip 96 Seimo nariai. Už tiesioginių mero rinkimų įgyvendinimą dar 2010 -taisiais balsavo 88 parlamentarai, prieš buvo 6 Seimo nariai ir 18 balsuodami susilaikė. Verta pažymėti, kad šią iniciatyvą palaikė tik 40 daugumos atstovų iš 70 galimų ir net 48 opozicijos atstovų.
Didžiosios Britanijos pavyzdys rodo, jog buvo galima numatyti, kad Savivaldose merai gali būti renkami ir tiesiogiai, ir netiesiogiai. Apsispręsti turėtų patys savivaldos gyventojai. Juk būtent jie turi teisę pasirinkti – kas turėtų jiems atstovauti ir ką jie norėtų matyti savivaldos vadovu.
Ko bijo Seimas ir valdančioji dauguma – žmonių nuomonės, naujų lyderių, rinkėjų aktyvumo per rinkimus? Atsakymas nėra vienareikšmiškas ir aiškus. Bet aišku viena – šiuo atveju permainų koalicija pabijojo permainų...