Stojant į aukštąją mokyklą, nuo šiol stojamasis balas bus skaičiuojamas kitaip. Dabartiniai vienuoliktokai 2014 – aisiais metais, norėdami surinkti didžiausią stojamąjį balą, turės laikyti keturis egzaminus ir užsienio kalbos testą. Nors iki šiol stojant į kolegijas pakakdavo dviejų, o universitetus trijų egzaminų.
Dėl to dalis moksleivių atsidūrė spąstuose, juk jau pavasarį visi buvo apsisprendę atsisakyti vieno ar kito mokslo dalyko arba juos mokytis žemesniu lygiu. Ką jau kalbėti apie tokio dalyko egzamino laikymą. Bet pagal naująją tvarką jau atsisakyti mokslo dalykai – tapo vėl reikalingi. Kuklūs pakeitimai mokslo metų pradžiai.
Nustebinti liko ne tik moksleiviai ir jų tėvai, bet ir mokytojai bei mokyklų direktoriai, kuriems, jau prasidėjusių mokslo metų metu, reikės iš naujo peržiūrėti tvarkaraščius bei mokytojų krūvius, padidinti mokomųjų dalykų kiekį.
Šios situacijos buvo galima išvengti – paprasčiausiai apie naujas reformas informuojant anksčiau ir diskutuojant apie juos su moksleivių ir mokytojų bendruomenėmis, organizacijomis.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui sprendimu to nereikėjo daryti. Jie paprasčiausiai nusprendė nesitarti ir nediskutuoti dėl naujos reformos su moksleiviais ir mokytojais, o tiesiog ją įvesti.
Kam tokia tvarka naudinga – moksleiviams ar ministerijai ir aukštosioms mokykloms?
Nenuostabu, kad moksleiviai iškart ir vieningai sukilo prieš naująją tvarką. Taip pat apie šios tvarkos ydingumą prabilo ir Prezidentūra, ir Vaiko teisės apsaugos kontrolieriaus įstaiga, ir Vilniaus miesto savivaldybė, kviečiant ministeriją atidėti šios tvarkos įsigaliojimą.
Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija į išsakytus nuogąstavimus reagavo kritikuojant moksleivių bendruomenės protestus, ir raginant tiesiog sutikti su patvirtinta tvarka ir skleisti informaciją mokyklų bendruomenėms.
„Paklusti nereikia kvestionuoti“ – užsidėk kablelį pats. Tikra pilietiškumo pamoka iš ministerijos atsakingos už moksleivių pilietiškumo ugdymą.
