Kaip pranešama, už Vyriausybės siūlymą steigti naująją ministeriją balsavo 68 parlamentarai, prieš buvo 35 ir vienas susilaikė. Žinoma, iškarto galima būtų užduoti klausimą, kodėl priimant tokį svarbų sprendimą balsavime dalyvavo tik 104 Seimo nariai, tuo tarpu kai Parlamentą sudaro 141 tautos atstovas? Tiesa, pokalbis apie tai, kaip Seimo nariai lanko posėdžius ir dalyvauja balsavime, galėtų būti atskira tema. Bet kuriuo atveju, 104 seimūnai tai dar labai geras rezultatas, bet esmė šiuo atveju ne tame.
Viename savo ankstesnių komentarų jau kėliau klausimą, kiek naujos ministerijos kūrimas siejasi su deklaruojama taupymo politika? Atsakymo į šį klausimą nėra. Valdančioji koalicija tikina, kad naujai ministerijai įkurti papildomų lėšų nereikės. Nors artėjančios Kalėdos – stebuklų metas, bet net tai nepadeda patikėti šiuo valdančiųjų pareiškimu. Žinoma, valdančiąją koaliciją galima įtarti tam tikru veidmainiavimu – socdemas Juozas Olekas pažymėjo, kad 2009 metų biudžete naujos ministerijos steigimui numatyta 70 mln. litų, tad aš visai galiu patikėti, jog šios sumos tam tikslui užteks ir „papildomų lėšų“ tikrai nereikės. Kitas klausimas, ką reiškia 70 mln. litų besivystančios krizės akivaizdoje ir ar šių lėšų negalima būtų panaudoti racionaliau?
Nesiginčysiu – energetikos sektorius yra labai svarbus šalies gyvenime, tačiau neaišku, kodėl su juo negalėtų susitvarkyti jau egzistuojanti Ūkio ministerija, kurios kompetencijoje energetikos reikalai ir buvo iki šiol. Juk, esant poreikiui, šioje ministerijoje galima būtų suformuoti stambesnį padalinį šiems klausimams spręsti, bet nekurti atskiro biurokratinio aparato. Todėl valdančiosios koalicijos pastangos žūtbūt, nepaisant sudėtingos ekonominės situacijos, įsteigti naują ministeriją atrodo keistai. Galima įtarti, jog valdantiesiems tikrai pritrūko ministrų postų, kad patenkintų visų koalicijos partnerių ambicijas ir apetitus.
