Bet kuris miškininkas, pradėjęs darbą girininkijoje, pirmiausia susipažįsta su priskirtais prižiūrėti miškais. Būtina žinoti kiekvieną nuošaliausią miško kampą, kvartalą, sklypą. Eigulys, kaip koks plėšrusis žvėris, privalo nuolat apeiti savąją teritoriją. Kartą papuolęs į tą įprastą, malonią darbo rutiną pajutau, kad mano ir žvėrių elgsena yra panaši. Aš tyliai vaikštau vienas man vienam žinomais takais. Aš palieku pėdsakus sniege, purve, o jais kas nors seka. Aš pastebiu žmones miške, kai jie jaučiasi vieni. Miške jaučiuosi stiprus, užtikrintas.
Aš esu kitoks miškininkas. Mano plotai – visos Lietuvos miškai.
Aš esu kitoks miškininkas. Mano plotai – visos Lietuvos miškai. Taisyklės leidžia lankytis bet kokiame miške (su retomis išimtimis), todėl aš niekad nesidomiu, tai privatus ar valstybinis miškas. Kol toks miškininkas esu vienas, mano eiguva neturi ribų. Ji apima visus Lietuvos miškus, taip pat kabina pievas, pelkes ir kitas teritorijas.
Aš kultivuoju naują miškininkystės kryptį – rekreacinę miškininkystę. Nuo ko tai prasidėjo?
Studijų metais buvo kalbama apie nemedieninius miško išteklius. Kartą rekreacinės miškininkystės dėstytojos paklausiau, kokią naudą urėdijai teikia poilsiavietės miške? Man atsakė, kad kiekvienas papildomas rekreacinis objektas užkrauna nuolatinį papildomą darbą ir išlaidas. Šis atsakymas mane nustebino.
Jei nemedieniniai miško ištekliai neduoda finansinės naudos, vadinasi, tų išteklių nėra. Pagal šią praktiką visos kalbos apie įvairiapusį miško funkcijų naudojimą yra niekinės! Nuostolinga veikla negali būti vertybė, išteklius. Vis tik, žinojau, kad miške gera, vadinasi šiame skaičiavime buvo trūkumų.
Aleksandro Stulginskio universitete buvo atsiradusi miesto miškininkystės studijų kryptis. Taip pat išleistas vadovėlis – rekreacinė miškininkystė. Mačiau, kad vyksta įdomūs dalykai. Vis tik, kai niekas nesiima praktinės veiklos, visos studijos ir mokslo darbai lieka vien teorijomis. Kažkas turi imtis ir trečio žingsnio. Man miške suskambėjo Scorpions „Wind of Changes”.
Jau dirbau Palangos miškuose eiguliu. Mačiau kaip žmonės važiuoja į mišką grybauti, bet dažnai ieško grybų jiems netinkamose vietose. Žmonės nori eiti į mišką, bet ten jaučiasi ir elgiasi keistai. Atmintin įstrigo moteris, kuri nešėsi didžiulį plastikinį maišą pilną grybų. Įdomu, kokia grybų košė susitrynė maišo dugne?
Kartą iš Skuodo rajono atvyko motopjūklininkų brigada vykdyti einamojo kirtimo. Brigados vadovas pokalbio metu nusistebėjo: "Ką jūs čia veikiate Palangoje? Čia ne miškus reikia kirsti, o cepelinus virti!". Juokais pasakytuose žodžiuose buvo daug tiesos.
Kaip atsirado pavadinimas "Pasimatuok eigulio kepurę"? Vienos varovinės medžioklės metu sėdėjau „būdoje” - sunkvežimio priekaboje su varovais, ir nugirdau senų eigulių pokštą: „Jei gyveni kaime, augini veršelį ir jis suserga, nebegeria pieno, turi rimtą bėdą. Veršis nusividuriuos, sudžius ir paskui jo neatpenėsi. Ką daryti? Kaip veršį gydyti? Reikia susirasti kaime eigulį, pasiskolinti iš jo kepurę. Tą kepurę užmauti veršiui ant galvos. Ir tada veršis pradės gerti ką jam tik pasiūlysi!".
Žodžiu, eiguliui įpylus, jis niekad neatsisako. Tai kandus pokštas, tikra tautosaka. Tačiau jame yra ne tik juoko. Atskleidžiama eigulio, miško pareigūno, padėtis visuomenėje. Jis užima žemiausias pareigas tarp miškininkų, jo darbas paslaptingas, todėl eigulys atrodo keistas, už tad kartais būna pašiepiamas. Vis tik žmonės jį žino, esant reikalui į jį kreipiasi. Gali būti, ta jo kepurė ypatinga, magiška. Ir žinoma, yra labai reta.
Jauni eiguliai džiaugiasi gavę naują uniformą. Seni miškininkai juos bara už uniformos nešiojimo taisyklių, etikos nesilaikymą. Esu girdėjęs – su eigulio kepure ir į mišką eina, ir kiaules šeria!
Štai kaip atsirado "Pasimatuok eigulio kepurę". Pamatyk mišką pirmą kartą per miško ekologijos akinius. Pasimatuok – užsidėk kaukę. Matuokis ir žaisk!
Net mieste ar priemiestyje augantys miškai yra gražūs. Rasi savaiminės kilmės, sodintų, įvairaus amžiaus, įvairios medyno struktūros miškų. Yra sengirę primenančių miškų, pelkių, miško upių, kalvų. Daug kur miške galime pastebėti briedį, stirną, pilkąjį kiškį, voverę, lapę, barsuką, usūrinį šunį, kanadinę audinę, miškinę, akmeninę kiaunę, ūdrą, bebrą ir kitų puikių žvėrelių. Medžių rūšinė įvairovė didelė. Nebestebina surasti tokias retesnes rūšis kaip guoba, vinkšna. Žinau, kur auga europinio kukmedžio savaiminukai. Štai Kauno ąžuolyne gausu senų, stambių biologinės įvairovės medžių.
Galima šimtą kartų nueiti į mišką ir nesuprasti, kas jame darosi.
Tiesa, mieste esantys miškai paukščių įvairove nepasižymi. Aš jų pasiilgstu. Vis tik pradedančiajam smalsautojui jų pakanka. Laikinojoje sostinėje esu matęs vištvanagį, paukštvanagį, didžiųjų dančiasnapių, klykuolių, stebėjau tulžį. Rudenėjant gausu ilgauodegių zylių, svirbelių. Pamatysi ir margasparnių musinukių. Kaune daug naminių pelėdų ir mažųjų apuokų. Kaune gausu ir fortų, todėl verta vakare stebėti dangų, domėtis šikšnosparniais.
Tai koks tas miškas miškininko akimis? Ar esate kur nors šiltuose kraštuose nardę su vandens kauke ir vamzdeliu? Jei taip, tai patyrėte, kad šalia sausumos pasaulio yra nepaprastas vandens pasaulis. Lygiai toks yra ir miško pasaulis. Galima šimtą kartų nueiti į mišką ir nesuprasti, kas jame darosi. Koks šio miško amžius, kokie čia medžiai auga, koks pomiškis, trakas, gyvoji dirvožemio danga? Kokiomis savybėmis pasižymį medžiai, kaip jie bendrauja, kokius poveikius jie patiria? Kaip miškas atrodė prieš 100 metų ir kas čia gali būti po mūsų?
Su manimi miške niekur toli nenueisi. Nematau prasmės žygiuoti 10 kilometrų, jei pasakoti apie jį, stebėti įvairius reiškinius galima bet kurioje vietoje. Kodėl šis medis nulūžo, kodėl šios eglės sustojo augti, kodėl šie augalai kreivi, kodėl nupuvo apatinės šakos? Kieno čia pėdsakai, kas nudraskė žievę, kas sudraskė paukštį?
Kur didžiausia miško vertė? Rąstai, tarrąsčiai, popiermedžiai? Bruknės, spanguolės, grybai? Tai juokai. Žvejys pagavęs užburtą kalbančią plekšnę jos neiškepė. Kur čia kepsi stebuklingą daiktą! Žvejys suprato, kad jos vertę sudaro ne mėsa. Pagrindinė miško vertė yra negyvoje medienoje randama grybų, kerpių, samanų, augalų, vabzdžių, moliuskų ir kt. rūšių įvairovė. Kiekviena vertybė slepia vaistą arba technologiją. Visa tai gali sukurti tokią pridėtinę vertę, kad... Lietuva galėtų suklestėti kaip klesti Japonija, Pietų Korėja arba Izraelis.
Miško biologinė įvairovė yra turtingiausia pasaulyje. Svarbu laiku imtis proto ir nesukūrenti negyvos medienos. Kada liausimės kapoję supuvusias kalades? Netikę seni įpročiai, trumparegiškumas naikina didžiausias vertybes.
Būdamas gidas į laukinę gamta aš vykdau aplinkosauginę funkciją. Kiekvienas dirbantis su gamtiniu turizmu turėtų neapsiriboti pramogomis. Nepakanka parodyti nuostabią gyvąją gamtą. Reikia pasistengti kiekvieną smalsuolį įtikinti vykdyti aplinkosauginę veiklą. Lietuvoje piliečiai turi visus įrankius, teises ir pareigas puoselėti ir saugoti aplinką.
Raimundas Ereminas yra miškininkas.
