Nėštumo nutraukimas – nepatogi tema ir todėl su ja susiję sprendimai sprendimų priėmėjų ignoruojami. Kartais tai trunka neproporcingai ilgai.
Lietuvoje 30 metų nesureguliuojama medikamentinio nėštumo nutraukimo tvarka. Kitaip tariant, kai jau seniai išrasta tabletė, kuri nuo 2005 m. yra įtraukta į Pasaulio sveikatos organizacijos būtinųjų vaistų sąrašą, Lietuvos moterims nėra užtikrinta galimybė naudotis mokslo pažangos laimėjimas – jos Lietuvoje vis dar gali rintis TIK chirurgiją.
Chirurginio nėštumo nutraukimo metu embrionas išsiurbiamas iš gimdos ar narkozės metu gimda išgramdoma.
Taigi, kuo medikamentinis nėštumo nutraukimas skiriasi nuo chirurginio? Chirurginio nėštumo nutraukimo metu embrionas išsiurbiamas iš gimdos ar narkozės metu gimda išgramdoma. Tuo tarpu medikamentinis nutraukimas savo požymiais, kaip pilvo maudimas ir ilgesnis menstruacinis kraujavimas, yra labai panašus į natūraliai įvykstantį persileidimą.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja medikamentinį nėštumo nutraukimą kaip saugesnę alternatyvą. Šis metodas taip pat yra pigesnis nei chirurginis, nes nereikia specialių patalpų, įrankių bei medicinos darbuotojų personalo, taip pat, privatesnis – gali būti atliekamas ambulatoriškai, saugioje pacientės pasirinktoje aplinkoje.
Toks nėštumo nutraukimas yra atliekamas gydytojui skyrus du medikamentus. Vienas jų – mifepristonas, kuris yra registruotas ir legalus beveik visose Europos Sąjungos valstybėse, bei ne vienoje labiau ar mažiau turtingoje pasaulio valstybėje. Na, išskyrus Lietuvą.
Pasaulio sveikatos organizacijos šį preparatą yra įtraukusi į būtinųjų vaistų sąrašą, šis būdas dominuoja daugumoje išsivysčiusių šalių, pvz. Suomijoje naudojant medikamentus atliekama apie 95 proc. visų ankstyvų nėštumo nutraukimų, Anglijoje ir Velse – 73 proc.
O ką daryti Lietuvoje gyvenančiai moteriai, kuri renkasi nutraukti nenorimą nėštumą?
O ką daryti Lietuvoje gyvenančiai moteriai, kuri renkasi nutraukti nenorimą nėštumą? Ši problema tapo ypač aktuali į Lietuvą atėjus pirmajai koronaviruso pandemijos bangai, kai buvo teikiamos tik būtinosios pagalbos paslaugos, o tuometinis Sveikatos apsaugos ministras džiaugėsi, kad tai bus gera proga moterims “persvarstyti” savo norą nutraukti nėštumą.
Tačiau nebūna taip, kad žmogus nerastų sprendimų – pandemijos metu suaktyvėjo ir taip jau nemaža medikamentų juodoji rinka. Mifepristono galima įsigyti internete, o iš šių desperatiškų moterų labai lengvai pelnosi perpardavėjai. Akivaizdu, kad naudojimasis tokios rinkos paslaugomis yra vargiai saugus ir legalus – nežinoma medikamentų kokybė, pardavėjas už tai niekaip neatsako, o pats vaistas yra vartojamas be mediko konsultacijos ir priežiūros. Jei medikamentas gabenamas iš užsienio, gabenimas užtrunka, o bet koks delsimas padidina komplikacijų riziką. Taip moterys yra priverstos naudoti mifepristoną “buitiškai”, tęsiant senųjų laikų savigydos “tradicijas”.
Reikia suprasti, kad vaisto registravimas nėra rekomendacija moterims nutraukti nėštumą. Tikrai ne. Tai yra raginimas Sveikatos apsaugos ministerijai užtikrinti moterims teisę naudotis mokslo pažangos laimėjimais ir išvengti bereikalingų chirurginių intervencijų. Valstybės tikslas šiuo atveju – apibrėžti taisykles gydytojams skirti, o moterims gauti medicinos paslaugą, labiausiai atitinkančią būklę ir indikacijas.
Reikia suprasti, kad vaisto registravimas nėra rekomendacija moterims nutraukti nėštumą. Tikrai ne.
Na o pats nėštumo nutraukimo, medikamentinio ar chirurginio, poreikis ir toliau turi būti mažinamas, užtikrinant mokslu pagrįstą ir PSO rekomendacijas atitinkantį lytinį švietimą bei prieinamą kontracepciją.
Morgana Danielė yra Laisvės frakcijos Seime narė, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė.
