Savivaldybė su tomis pačiomis „techninėmis“ kliūtimis susiduria jau trečius metus iš eilės. Tiesiog primenu keletą citatų:
2015 m. „Vilniuje ir vėl stringa priėmimas į darželius. Likus vos kelioms minutėms iki registracijos, o prisijungti nėra galimybės, nes savivaldybės puslapis tiesiog nepasikrauna.”
2014 m. „Vilniečiams stumdantis eilėse sostinės savivaldybėje ir reikalaujant paaiškinimų, kodėl stringa internetinio registravimosi į darželius sistema, piktinantis, kad vietų juose vis dar trūksta, kai kurie tėvai buriasi norėdami reikalus išsiaiškinti su teismų pagalba.”
2013 m. „Vilniečių bandymas registruoti vaikus į darželius elektroniniu būdu kurį laiką nebuvo sklandus – centralizuota sistema strigo.“
Registracijos į vaikų darželius problema susidarė ne todėl, kad sistema stringa, o todėl, kad niekaip nesugebama išspręsti vaikų darželių vietų problemos.
Šioje eilinėje istorijoje man pats keisčiausias klausimas: kodėl registracija yra paleidžiama naktį iš sekmadienio į pirmadienį? Kodėl tėvai priverčiami nemiegoti visą naktį, kad užregistruotų savo vaiką į darželį? Kodėl negalima sistemos paleisti, pavyzdžiui, pirmadienio 12 val.? Atsakymo į tai neturiu, bet tik nujaučiu, kad tai yra Vilniaus valdžios mentaliteto ar visiško realybės nesuvokimo pasekmė.
Akivaizdu, kad registracijos problema galėjo būti išspręsta jau senai, todėl dabartinę situaciją vertinu kaip eilinį Artūro Zuoko pasityčiojimą iš Vilniaus tėvų. Informacinės sistemos, kurioje registruojasi tik keli tūkstančiai tėvų, sutvarkymas nėra raketų mokslas. A. Zuokas turėjo trejus metus tam išspręsti ir tikrai galėjo. Bet neišsprendė.
Registracija – tai tik ledkalnio viršūnė. Reikalingi skubūs sprendimai
Vaikų darželių registracijos sistemos „sutrikimai“ yra tik ledkalnio viršūnė, kuri iliustruoja, koks A.Zuokas yra vadovas. Registracijos į vaikų darželius problema susidarė ne todėl, kad sistema stringa, o todėl, kad niekaip nesugebama išspręsti vaikų darželių vietų problemos.
Tai yra politinės valios ir problemos suvokimo klausimas. Sprendimai nėra sudėtingi. Siūlau keletą, kurie padėtų gana greitai pajudėti iš mirties taško:
– priešmokyklinio ir pradinio ugdymo grupes (klases) reikia perkelti iš perpildytų darželių į neužpildytas artimiausias bendrojo lavinimo mokyklas. Tai leistų į darželyje atsilaisvinusias vietas nedelsiant priimti jų laukiančius vaikus.
– savivaldybė turi remti privačių darželių (tarp jų ir šeimų, vietos bendruomenių, konfesinių bendruomenių darželių) plėtrą ikimokyklinio ugdymo krepšelio lėšomis.
– už nepatekusių į savivaldybes darželius vaikų ugdymą pasirinktose privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, savivaldybė turi sumokėti kompensaciją tėvams, atitinkančią savivaldybės darželiuose vaikui skiriamą sumą. Tai leistų į darželius nepatekusių vaikų tėvams sutaupyti samdant auklę.
– reikia skatinti trumpalaikės darbo trukmės (3–5 val. per dieną) vaikų priežiūros ir ugdymo grupių steigimąsi, panaudojant šiam tikslui laisvas bendrojo lavinimo mokyklų, vietos bendruomenių, privačias ar kitas tinkamas patalpas. Tokiai trumpalaikei vaikų priežiūrai galima pasitelkti viso darbo krūvio neturinčius ar į senatvės pensiją išėjusius pedagogus, pedagogo kvalifikaciją turinčius tėvus ar net savanorius. Savivaldybė turi skirti lėšas bent dalinei tokių grupių veiklai finansuoti.
Šalia naujų darželių statybos ir senų renovacijos Vilniui reikia skubai priimti sprendimus dėl išvardintų priemonių įgyvendinimo. Tik šie sprendimai, šios permainos pagaliau leis pajudėti iš mirties taško.
Mykolas Majauskas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas
