Byloje Barbulescu prieš Rumuniją Teismas nustatė, kad darbdavys neteisėtai, neinformavęs darbuotojo tikrino jo susirašinėjimą per „Yahoo Messenger“ paskyrą ir tokiu būdu pažeidė jo teisę į privatų gyvenimą ir susižinojimo slaptumą. Šiuo sprendimu Teismas pakeitė savo ankstesnę poziciją byloje, kuri buvo labiau palanki darbdavio interesams.
Susirašinėjimo stebėjimas – teisėtas?
Byloje ginčas iškilo tarp B.Barbulescu – už pardavimus atsakingo inžinieriaus, dirbančio privačioje įmonėje – ir jo darbdavio. Barbulescu buvo atleistas iš pareigų už tai, kad darbo metu naudojosi „Yahoo Messenger“ paskyra asmeniniais tikslais: susirašinėjo su savo broliu ir sužadėtine. Tai prieštaravo įmonės vidaus politikai, draudžiančiai naudoti įmonės suteiktą įrangą su darbu nesusijusiai veiklai. Kaip politikos pažeidimo įrodymą darbdavys pateikė 45 puslapių darbuotojo paskyros išrašą, gautą stebint jo paskyrą 7 dienas.
Barbulescu atleidimą apskundė, aiškindamas, kad darbdavys neinformavo jo apie vykdomą stebėjimą, be to, buvo tikrinama ne tik darbinė, bet ir jo asmeninė „Yahoo Messenger“ paskyra, o susirašinėjimo išrašą darbdavys paviešino, nors jame buvo aptariama informacija, susijusi su sveikata ir seksualiniu gyvenimu.
Nepaisant šių argumentų, tiek nacionaliniai Rumunijos teismai, tiek 2016 m. EŽTT palaikė Barbulescu darbdavio poziciją. Teismas nustatė, kad darbdavys turi teisę tikrinti darbuotojo susirašinėjimą siekdamas įvertinti, ar darbuotojas laikosi vidaus politikos su kuria jis buvo supažindintas.
EŽTT sprendimas buvo kritikuotas ekspertų kaip netikslus, nepakankamai argumentuotas ir dėl to atveriantis kelią darbuotojų privatumo pažeidimams. Jį Barbulescu apskundė Teismo Didžiajai kolegijai.
Šeši principai stebėjimo teisėtumui įvertinti
Anot Didžiosios kolegijos, darbuotojas išsaugo teisę į privatumą darbo metu. Nors darbdavys ir gali nustatyti elgesio darbo vietoje taisykles, jos negali apskritai paneigti darbuotojo socialinio gyvenimo.
Darbuotojo el. susižinojimo stebėjimas yra viena iš priemonių, kuria darbdavys gina savo teisėtą interesą – užtikrinti sklandų įmonės darbą. Ši priemonė nėra draudžiama, bet turi būti proporcinga ir garantuoti darbuotojo apsaugą nuo darbdavio savivalės.
Konkrečiai, stebėjimo teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos principus:
1) darbuotojas turi būti informuotas apie stebėjimo galimybę ir pobūdį prieš pradedant stebėjimą;
2) privatumo ribojimo laipsnis vertinamas pagal tai, ar stebimas komunikacijos srautas ar turinys; visa komunikacija ar jos dalis; kiek laiko, kurioje vietoje stebėjimas yra vykdomas; ir kas gali susipažinti su jo rezultatais;
3) darbdavys turi turėti teisėtą tikslą, pagrindžiantį stebėjimo būtinybę;
4) prieš pradedant vykdyti stebėjimą, turi būti įvertinta ar mažiau privatumą ribojančios priemonės nepasieks to paties tikslo;
5) turi būti įvertintos stebėjimo pasekmės darbuotojui;
Teismo siunčiama žinutė yra aiški – bendrovės interesai visais atvejais turi būti derinami su darbuotojo teise į privatumą.
6) darbdavys turi užtikrinti tam tikras garantijas darbuotojui, pavyzdžiui, kad nebus stebimas jo susirašinėjimo turinys, apie tai jo aiškiai neinformavus.
Barbulescu atveju, Didžioji kolegija nustatė, jog nors darbdavys ir turėjo vidaus politiką, draudžiančią naudotis darbo įranga asmeniniais tikslais, darbuotojas nebuvo konkrečiai informuotas apie susirašinėjimo stebėjimo galimybę bei tai, kad jo metu bus tikrinamas susirašinėjimo turinys.
Vertinant privatumo ribojimo proporcingumą, darbdavys stebėjo Barbulescu bendravimą realiu laiku, nors nebuvo aiškus tokio stebėjimo tikslas ir kodėl jo nebuvo galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Galiausiai, Barbulescu buvo skirta griežčiausia darbo santykių kontekste įmanoma nuobauda – atleidimas. Didžioji kolegija pripažino darbuotojo teisės į privatumą ir susižinojimo slaptumo pažeidimus.
Pamokos darbdaviams
Darbo vietai keliantis į elektroninę erdvę, darbdaviams neišvengiamai teks atsakyti į klausimus, sprendžiamus Barbulescu byloje. Teismo siunčiama žinutė yra aiški – bendrovės interesai visais atvejais turi būti derinami su darbuotojo teise į privatumą. Tai yra aktualu ne tik „Yahoo Messenger“ atveju, bet ir sprendžiant dėl socialinių tinklų, „Skype“, el. pašto ir specializuotos programinės įrangos naudojimo darbo metu.
Šiems atvejams naujasis Lietuvos Darbo kodeksas numato prevencinę priemonę – visi darbdaviai yra įpareigoti parengti ir supažindinti darbuotojus su „informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka“. Rengiant tokią tvarką ir diegiant technologijas yra reikšminga vadovautis šešiais Didžiosios kolegijos nustatytais principais – nedviprasmiškai, pasirašytinai informuoti darbuotoją apie vykdomą stebėjimą prieš pradedant jį vykdyti, aiškiai aptarti stebėjimo tikslą bei užtikrinti, kad jo apimtys yra būtinos ir proporcingos. Daugiau gairių šioje srityje yra pateikusi ir ES 29 straipsnio darbo grupė.
Visgi, svarbu atkreipti dėmesį, kad Barbulescu byla buvo sprendžiama darbo ginčo kontekste. Apie darbuotojų teisę į asmens duomenų apsaugą teismas pasisakė tik epizodiškai, nors pareiškėjas ir skundėsi, kad buvo renkami jo ypatingi duomenys, susiję su sveikata ir seksualiniu gyvenimu.
Tokių duomenų tvarkymą Lietuvoje reguliuoja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, o nuo 2018 m. gegužės mėn. – ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Šie teisės aktai taip pat įtvirtina darbdavių pareigas, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti stebėjimo veiksmų teisėtumą. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys nuspręstų įdiegti stebėjimo sistemą, kuri nuolat rinktų duomenis apie darbuotojų lokaciją, interneto naudojimą, o taip pat ir ypatingus asmens duomenis, tokiu atveju iš Reglamento darbdaviui kiltų pareiga atlikti duomenų apsaugos poveikio vertinimą. Šios pareigos neįvykdęs darbdavys būtų laikomas atsakingu ne už darbo teisės, bet už asmens duomenų apsaugos pažeidimus.
Natalija Bitiukova yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais.
