Neretai tokios jėgos randa nemenką rinkėjų, pavargusių nuo partijų-senbuvių, palaikymą, todėl vertėtų truputėlį plačiau apžvelgti naujus Lietuvos politinės arenos veikėjus. Šiandien skirsiu savo dėmesį praeitą savaitę oficialiai užregistruotai Leiboristų partijai.
Šią partiją galima priskirti prie „tradicinių“ politinių partijų. Jos pavadinimas rodo, jog teoriškai ji turi atitikti angliškos Labour party, susikūrusios daugiau nei prieš šimtą metų, politines tradicijas. Tačiau iškart kyla klausimas, ar šiai partijai pavyks išvengti Lietuvos politinės arenos bėdos, kai partijos pavadinimas ne visai sutampa su deklaruojama ideologija?
Čia pat reikėtų paminėti, jog Labour party verčiant iš anglų kalbos reiškia Darbo partija. Tarp kitko, naujos partijos ryšys su Lietuvoje jau egzistuojančia Darbo partija ne tik virtualus. Kaip pranešama, Leiboristų partijos pirmininku buvo išrinktas Viktoras Fiodorovas, buvęs Darbo partijos prezidiumo narys.
Orientuodamasi į klasikinius principus, Leiboristų partija turėtų tapti kairiosios pakraipos jėga, atstovaujančia dirbančių žmonių interesams. Žiūrint į Anglijos patirtį ir tai, kaip kito leiboristinė ideologija nuo savo atsiradimo momento iki mūsų dienų, galima būtų numanyti, jog Lietuvos leiboristų partija turi tapti viduriniosios klasės interesams atstovaujančia partija. Tačiau kol kas atrodo, jog partija gali ir nepateisinti savo pavadinimo. Kaip pranešama, partija ruošiasi pirmiausiai rūpintis jaunimo reikalais ir skirti ypatinga dėmesį švietimo klausimams. Šią strategiją irgi galima suprasti – švietimas pastaruoju metu yra labai opi problema, kurią tinkamai panaudojus galima susižerti nemenkus politinius dividendus.
