Ruošėsi ir blogajam scenarijui
Kasdienėje veikloje dažnai tenka susidurti su „Brexit“ tema, nes ji aktuali didelei daliai mūsų finansuojamų klientų, kurie palaiko verslo ryšius su Jungtine Karalyste (JK). Kai kurie sektoriai yra ypač priklausomi nuo šios rinkos – pavyzdžiui, dalis lietuvių baldininkų į šį regioną eksportuoja didžiąją dalį savo pagaminamos produkcijos. Tai liečia ir kitus verslo sektorius, tokius kaip maisto, medienos pramonė, logistika, taip pat ir didmeninę prekybą.
Tiek pandemija, tiek ir ankstesnė situacija, kuomet ES įvedė sankcijas Rusijai, tiek ir kiti išoriniai suvaržymai jau atskleidė, kad Lietuvos verslas geba operatyviai ir lanksčiai persiorientuoti: pakeisti eksporto kryptis ar priimti kitus reikalingus sprendimus situacijai suvaldyti. Tad ir „Brexit“ artėjimas buvo ne išimtis.
Pavyzdžiui, didesnės kompanijos iš anksto pradėjo steigti dukterines įmones Anglijoje ir įgijo importo licenciją arba sutartį. Tuo atveju, jei minėta sutartis dėl prekybos ryšių būtų nepasirašyta arba nenaudinga Europos Sąjungai (ES), siekiant išlaikyti verslo tęstinumą po „Brexit“ būtų reikėję kontrakto su muitinės tarpininku.
Žinoma, bendrovės JK įsteigimas generuoja papildomus kaštus: reikėtų vesti atskirą finansinę apskaitą, išlaikyti privalomas pareigybes.
Žinoma, bendrovės JK įsteigimas generuoja papildomus kaštus: reikėtų vesti atskirą finansinę apskaitą, išlaikyti privalomas pareigybes. Tokie veiksmai galimai būtų sumažinę verslo subjekto pelno maržas, tačiau būtų leidę išlaikyti verslo tęstinumą. Laimei, tokių priemonių neprireikė.
Dabartinė sutartis leidžia išvengti tarifų ar kvotų beveik visoms JK ir ES pagamintoms prekėms, vežamoms iš vieno regiono į kitą, tik atsirado muitinės kontrolė. Tad įmonėms didelių vidinių procedūrų atlikti nereikia: prekybos principas yra toks pats, tarsi prekės būtų eksportuojamos į, tarkime, Norvegiją, Šveicariją ar Rusiją – kitaip tariant, ne ES šalį.
Laukimas paveikė verslo finansavimą ir kreditų valdymą
Teko stebėti, kad laukiant „Brexit“ įmonės, kurios dirba su JK, susidūrė su šiokiais tokiais verslo finansavimo ir kreditų valdymo sunkumais. Jau nuo 2020 m. pradžios įmonėms, prekiaujančioms šioje rinkoje, atsirado naujų iššūkių gauti finansavimą ar prekinio kredito draudimo apsaugą.
Įmonės dėl padidėjusių finansinių sąnaudų galėjo susidurti su mažėjančiu verslo pelningumu.
Su JK pasitraukimu iš ES susiję veiksniai galėjo turėti įtakos ir eksportuotojams nepalankiam valiutos kurso pasikeitimui – kaip žinia, lietuviškos įmonės, eksportuojančios į šį regioną, už prekes apmokėjimus dažniausiai gauna svarais sterlingų, nors žaliavas įsigyja eurais arba doleriais. Tad įmonės dėl padidėjusių finansinių sąnaudų galėjo susidurti su mažėjančiu verslo pelningumu.
„Brexit“ laukimas įtakos turėjo ir prekinių kreditų draudikų veiksnumui: įmonės, eksportuojančios į Angliją, nuolat ieško naujų galimybių toje rinkoje, atranda naujų potencialių pirkėjų, o tokiems atsiradus pradžioje sudėtinga įvertinti jų kreditingumą.
Kreditų draudikams pradėjus konservatyviau vertinti šioje rinkoje veikiančių pirkėjų mokumo riziką, dažnu atveju prekinio kredito valdymo riziką teko prisiimti pačiam tiekėjui. Tarkime, pardavus prekių su trijų mėnesių mokėjimo atidėjimu nėra aišku, kaip pirkėjas atsiskaitys, kaip jį paveiks naujieji pokyčiai, kaip pirkėjas yra pasirengęs galimai „Brexit“ įtakai.
Daugiau pokyčių importuotojams
Įvykus „Brexit“ buvo nustatytas šešių mėnesių pereinamasis periodas, tad šiuo metu JK importuotojai, kurie iki šiol įsigydavo prekių iš ES įmonių, turi laiko įsidiegti reikalingas procedūras. Taigi iš esmės daugiau pokyčių vyksta JK regiono viduje, o ne išorės partneriams ES.
Šiuo laikotarpiu laisvą prekybą labiau gali paveikti ne „Brexit“, o Covid-19 pandemija.
Šios savaitės pradžioje jau teko bendrauti su keletu klientų, kurie eksportuoja į JK. Šalies verslininkų nuotaikos kol kas ramios: prekyba tęsiama, atsiranda naujų klientų, o naujų mokesčių nėra. Visos atsiradusios muitinės operacijos vykdomos elektroninėje erdvėje, todėl įmonėms yra patogiai prieinamos, nėra daug papildomos dokumentacijos.
Šiuo laikotarpiu laisvą prekybą labiau gali paveikti ne „Brexit“ , o Covid-19 pandemija – baiminamasi, kad padidėjęs užsikrėtimų skaičius gali neigiamai paveikti prekių tiekimo įsipareigojimus pirkėjams. Atsiranda rizika laiku nepateikti sutarto prekių kiekio pirkėjams. Vis dėlto didesnių iššūkių, kurie gali laukti po minėto pereinamojo laikotarpio, šalies verslininkai šiuo metu neįžvelgia. JK reikalingas prekių bei paslaugų tiekimas iš ES, todėl eksporto poreikis neturėtų slopti ir tam bendru susitarimu buvo stengiamasi sudaryti palankias sąlygas.
Nerijus Andrijauskas yra „PayRay“ banko Komercijos vadovas.
