Lietuvos, ir iš dalies ES, eksportui visiškai atsigauti trukdo silpna išorės paklausa. Ji tokia dėl daugelio priežasčių: Kinijos persiorientavimo į vidaus vartojimą, tebesitęsiančios recesijos Rusijoje ir jos geopolitinių problemų, lėčiau augančios JAV ekonomikos, lėtai atsigaunančios euro zonos ir nemažėjančių neaiškumų dėl Jungtinės Karalystės tolesnės ekonominės raidos.
Neaiškumus dar labiau didina p. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose, nors dar anksti teigti, kad tai turės didelį poveikį Lietuvos eksportui. Šio kandidato į prezidentus retorika buvo ir protekcionistinė. Tai gali sunkinti galimybę pasirašyti svarbią prekybos sutartį tarp JAV ir ES, kas nepagerina ateities prekybos perspektyvų. Tiesa, nebūtinai rinkiminiai pažadai būna įgyvendinami. Todėl manome, kad Lietuvos eksportas į JAV ir toliau augs, o verslininkai sugebės rasti vietos šioje didelėje rinkoje. Kita vertus tai primena, kad aplinka, kurioje gyvename, yra kintanti, todėl verta nuolat atidžiai peržvelgti savo strategijas.
Tačiau negalime kaltinti vien išorės veiksnių. Esama ir vidaus priežasčių, mažinančių eksportą. Pavyzdžiui, Lietuvos chemijos pramonė šiuo metu patiria vidaus sunkumų. Trąšų eksportas per 2016 m. pirmuosius tris ketvirčius sumažėjo, o Lietuvos trąšų eksporto rinkos dalis ES krito. Dalį prastesnių rezultatų lėmė būtinybė atlikti remonto darbus. Manytina, kad toliau didėjant konkurencijai trąšų rinkoje ir krintant trąšų kainoms, gali tekti ieškoti ir kitų strategijų. Taip pat pasakytina, kad visa apdirbamoji gamyba Lietuvoje auga panašiu tempu kaip ir ES, investicijos auga palyginti lėtai, o tai prastina prekių eksporto galimybes.
Nors sunku tikėtis, kad naujasis ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimas CETA (angl. Comprehensive Economic and Trade Agreement) labai paskatintų Lietuvos eksportą, tačiau tam tikrų naujų galimybių mūsų šaliai atsirastų, ir jomis pasinaudoję, jei ne šoktelėtume, tai bent tvirčiau stovėtume ant savo kojų. Dėl sumažėsiančių importo muito tarifų Lietuvos gamintojai, eksportuojantys į Kanadą, galėtų sutaupyti, prekių eksportas galėtų būti labiau diversifikuotas.
Tiesa, susitarimas neapsiriboja vien prekių eksportu. Daugėja galimybių plėsti ir paslaugų eksportą, dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, investuoti šioje šalyje ir apskritai su ja bendradarbiauti. Tikėtina, kad susitarimas apskritai padidins ūkinį Lietuvos bendradarbiavimą su Vakarų šalimis. Iki šiol iš Lietuvos į Kanadą keliavo apie 0,6 proc. (2015 m. duomenimis) lietuviškos kilmės, neįskaitant mineralinių produktų, eksporto. Tai yra beveik 4 kartus mažiau nei į Rusiją ar Ispaniją, nors Kanados ekonomika yra didesnė.
