Ilgainiui tai leis mažinti išlaidas, didinti efektyvumą ir gauti aukštesnės kokybės paslaugas. Jau šiuo metu yra susidariusios sąlygos pasinaudoti esamos infrastruktūros galimybėmis, tad palankus metas orientuotis į efektyvių sprendimų priėmimą.
Neišnaudotos galimybės
Tiek privačios įmonės, tiek valstybės institucijos, tiek specializuotos organizacijos IT išlaidų valdymo srityje elgiasi gana skirtingai: vienos investuoja reikšmingas sumas į aukštą IT patikimumą, dirba su pačiomis naujausiomis sistemomis ir sprendimais, kitos investuoja nedaug, bet kryptingai spręsdamos esmines problemas, trečios investuoja chaotiškai „gesindamos gaisrus“.
Dažniausia silpnoji grandis, kalbant apie duomenų centrų įrengimą ir eksploatavimą, yra tokiai veiklai būtinos kompetencijos trūkumas, o įrengtos atskiros IT įrangos saugojimo patalpos kelia daug klausimų dėl saugumo, patikimumo, panaudotų inžinerinių sprendimų tinkamumo bei priežiūros kaštų efektyvumo.
Šiuo metu Vyriausybės inicijuotas ir Susisiekimo ministerijos įgyvendinamas valstybės IT konsolidacijos projektas realią naudą valstybės įstaigoms duos po 3-4 metų, tačiau požiūrį į informacinių išteklių ir jų infrastruktūros valdymo efektyvumą reikėtų pradėti keisti jau dabar.
Lietuvoje valstybiniame sektoriuje kol kas tik kelios pavienės institucijos saugo įrangą įmonių, kurios teikia IT įrangos prieglobos (angl. colocation) paslaugas, patalpose. Tai leidžia optimaliai išnaudoti esamas galimybes užtikrinant patikimą įrangos veikimą ir apsaugą 24 valandas per parą, taip pat padeda sutaupyti lėšų.
Valstybinių įstaigų duomenų centrų konsolidavimo sprendimas visų pirma leis centralizuotai valdyti visus informacinius išteklius, optimizuoti tiek valdymą, tiek aptarnavimą.
Pavyzdžiui, vien elektros kaštai galėtų sumažėti bene perpus, be to, tai leistų koncentruotai paskirstyti pinigų srautus bei pasivyti kitas šalis, vykdant e-valdžios paslaugų plėtrą.
Mokomės iš klaidų ar iš pavyzdžių?
Valstybinių įstaigų duomenų centrų konsolidavimo sprendimas visų pirma leis centralizuotai valdyti visus informacinius išteklius, optimizuoti tiek valdymą, tiek aptarnavimą ir taip sutaupyti bei garantuoti didesnį duomenų saugojimo patikimumą.
Yra buvę ir reikšmingų incidentų, kai išsijungę valstybinių institucijų duomenų centrai turėjo įtakos gyventojams ir verslo įmonėms, pavyzdžiui, avarija „Sodros“ serverinėje 2012 m. Džiugu, kad iš klaidų mokomasi – buvo įsigyta papildoma įranga nenutrūkstamai veiklai užtikrinti, tačiau tokių incidentų galima visai išvengti.
Kitų šalių patirtis rodo, kad valdžios institucijos, siekdamos sutaupyti biudžeto lėšų ir apsaugoti turimus duomenis, ėmėsi ne tik konsolidacijos procesų, bet stiprino specialistų kompetenciją, kreipėsi į įmones, kurios specializavosi duomenų sutelkime ir informacinių technologijų įrangos saugojime.
Pavyzdžiui, JAV Vyriausybė jau 2010 m. paskelbė Federalinių duomenų centrų konsolidavimo iniciatyvą. Jos imtasi, nes per pastaruosius dešimt metų valstybinių duomenų centrų skaičius išaugo beveik penkis kartus ir tokią infrastruktūrą išlaikyti tapo labai brangu.
Be to, ši infrastruktūra buvo sunkiai valdoma ir lėtai tobulinama. Siekiant optimizacijos buvo pasitelktas konsolidavimo projektas – iki 2015 m. buvo užsibrėžtas tikslas duomenų centrų skaičių sumažinti 40 proc. – nuo 2094 esamų, sumažinti iki 800. Šiuo metu JAV yra viena pirmaujančių valstybių pagal e-valdžios paslaugų lygį.
Konsolidacija – efektyviau ir patikimiau
Lietuva gali didžiuotis būdama aukštųjų technologijų ir spartaus interneto šalimi, kur esama patirtis ir duomenų saugojimo paslaugas teikiančios įmonės atsako į visus iškilusius konsolidavimo proceso klausimus bei poreikius.
Tad e-valdžios paslaugų plėtra ir konsolidacijos projektas jau dabar būtų greičiau įgyvendinami ir leistų stiprinti Lietuvos kaip technologiškai pažengusios šalies įvaizdį.
Tai ne tik leistų jau dabar sutaupyti lėšų, skirtų svarbioms valstybės reikmėms, bet ir sudarytų galimybes efektyviau valdyti turtą ir užtikrinti didesnį patikimumą.
Nerijus Dumbrava yra „Duomenų logistikos centro“ generalinis direktorius
