Pirma – ekonominė krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau po vidurkiu, kaip visada, slėpsis ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kažkam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkst. bedarbių nei minimalaus, nei vidutinio atlyginimo augimas nepradžiugins. Asmeninių nuopuolių, praradimų ir nesėkmių visada bus, bet nacionalinei krizei laikas dar neatėjo.
Antra – ekshibicionizmą pamažu išstums santūrumas, o ekstravaganciją – minimalizmas. Praėjusį dešimtmetį buvo vis dar priimtina metų pabaigoje pasidžiaugti per metus lėktuvu įveiktais kilometrais ir aplankytais kontinentais. Keliausime vis dar daug, bet tuo girsimės rečiau. Švedijoje gimusi ir įsišaknijusi „flygskam“ – skrydžio gėda – bus dažnesnė nei skrydžio baimė. Dažniau išgirsime apie sau mestą iššūkį visus metus nepirkti jokio naujo drabužio, nei apie svajonę pasipuošti tuo išskirtinio dizainerio naujausiu šedevru. Gerai, gal dar ne šiemet, bet jau šį dešimtmetį.
Ir ne, klimato kaita neturi teigiamų šalutinių pasekmių, gruodį pražystančios žibuoklės nėra žavios, o visa vasara be lietaus nereiškia, kad mūsų laukia fantastiškos atostogos.
Trečia – ekstremalaus oro reiškinių bus vis dagiau, jie bus vis pavojingesni ir vis arčiau mūsų. Pastaraisiais metais kai kas nustebę, kai kas susidomėję, kai kas su siaubu stebėjome degančius Europos, Amazonės ar Australijos miškus. Norėtųsi pasakyti, kad tai buvo pavienės stichinės nelaimės, tačiau kaistanti planeta apie save primins ir šiemet – sausros bus dažnesnės ir ilgesnės, liūtys ir audros bus vis galingesnės ir labiau niokojančios. Iki šiol daugelį stichinių nelaimių stebėjome ir aptarėme iš toli, bet jos artės mūsų namų slenksčio link. Ir ne, klimato kaita neturi teigiamų šalutinių pasekmių, gruodį pražystančios žibuoklės nėra žavios, o visa vasara be lietaus nereiškia, kad mūsų laukia fantastiškos atostogos.
Ketvirta – mus ir vėl kasdien pasieks netikros naujienos, netikri pranašai ir tariami ekspertai, brukantys konspiracijos teorijas. Žinių ir gyvenimo gairių šaltiniu negali būti „Youtube“ filmukas, kuriame „profesorius” teigia, kad žemė plokščia, o skiepai jums kenkia. Net jei jis ir profesorius, labai skeptiškai reikėtų vertinti jo mintis ir teiginius, o ne faktus ir mokslinės bendruomenės konsensusą. Kritinis mąstymas taps dar svarbesniu nuolatiniu mūsų palydovu.
Penkta – sukčiai bus vis išmanesni ir aktyvesni. Apsimesdami valstybinių institucijų ar bankų atstovais, jūsų artimaisiais, nukentėjusiais, kenčiančiais ar šiaip geradariais jie kėsinsis į jūsų sąskaitas ir jūsų turtą. Jie pasakos jums labai įtikinamas istorijas, siųs nuorodas, kurias paspaudę galėsite susigrąžinti pinigų, atsiimti laimėjimus ar kitais būdais „greitai ir be rizikos praturtėti“. Išsaugokite ir ugdykite sveiką skepticizmą, negriebkite blizgančio ir kvepiančio kabliuko. Laisvalaikiu perskaitykite lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto Šilerio knygą „Kvailių žvejonė“.
Šešta – sportuosime dažniau ir daugiau, bet ne dėl kitų. Pasitikę Naujuosius metus daugelis iškelia sau ambicingus tikslus, pažada keistis ir pasineria į dietų bei sporto klubų paieškas. Alkoholio lietuviai vartoja vis mažiau, laisvo laiko ir pinigų turi vis daugiau, todėl pramogų, iššūkių, ramybės ir svaigulio vis dažniau ieškos sportinėje veikloje.
Septinta – kai kurios prognozės erzins, kitos nepasiteisins, o pasiteisinusios išliks užmarštyje. Nuo senų seniausių laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, todėl atsirado žyniai, žiniuoniai, astrologai, futurologai ir ekonomistai. Tačiau nepaisant to, kad turime vis daugiau duomenų ir išsamios informacijos apie mus supantį pasaulį, jo kompleksiškumas ir ateities neapibrėžtumas didėja. Išmokime susitaikyti su netikėtumais bei nežinomybe ir neužmirškime, kad mūsų ateitį dažniausiai lemia ne kitų, o mūsų asmeniniai sprendimai bei pastangos.
Kai kurios prognozės erzins, kitos nepasiteisins, o pasiteisinusios išliks užmarštyje.
Aštunta – ne viskas vyks taip, kaip suplanuota ar pažadėta. Politikai vėl žadės tai, ko negali įgyvendinti ir ko kartais iš tikrųjų net nereikia. Kažkas pažadės pasikeisti, bet nepavyks. Dar kažkas pasakys, kad tuoj pasiūlys 12 prognozių, bet pusiaukelėje išsisems. Pasitikėkime vieni kitais, bet per daug nesitikėkime ir iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas.
