Iš penkių Mastrichto konvergencijos kriterijų, kuriuos valstybė privalo tenkinti, siekdama prisijungti prie euro zonos, Lietuvai nuolatinių problemų iškildavo tik su dviem – kainų ir viešųjų finansų stabilumo. Po beveik 10 metų pertraukos šie metai yra pirmieji, kai Lietuva tenkins visus kriterijus.
Infliacija Lietuvoje šiemet mažėjo dėl atpigusios naftos ir maisto produktų pasaulinėse rinkose bei sustiprėjusio euro kurso. Svarbu ir tai, kad dešimtadaliu pabrangus elektrai ir padidinus minimalų mėnesinio atlyginimą, įmonės padidėjusių sąnaudų neperkėlė galutiniams vartotojams. Tai atspindi gamintojų kainų indeksas (be naftos produktų), kuris mažėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Nors prognozuojame, kad kitų metų pradžioje vidutinė metinė infliacija pradės didėti, labiausiai tikėtinas scenarijus – kitų metų pavasarį ji vis dar išliks žemiau Mastrichto kriterijaus.
Antrasis ilgą laiką nerimą kėlęs rodiklis – fiskalinis deficitas – tai pat mažėja ir neturėtų pakišti kojos. Pernai valdžios sektoriaus deficitas dar šiek tiek viršijo 3 proc. BVP ribą, tačiau rizika, kad jis ir šiemet išliks aukščiau šios kartelės, yra labai maža. Pirmąjį šių metų pusmetį centrinės valdžios deficitas buvo 846 milijonais litų mažesnis nei pernai, ir sudarė tik 1,5 proc. BVP (pernai – 2,4 proc. BVP). Be to, pirmąjį pusmetį, nepaisant prastesnių nei tikėtasi PVM ir akcizų pajamų, nacionalinio biudžeto pajamos planą viršijo 1 procentu.
Tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimui didesnės įtakos turės vidaus paklausa, o ne eksportas, todėl biudžeto pajamų surinkimas turėtų neprastėti. Tiesa, Europos Komisija ir ECB vertins ne tik 2013 metų deficito rodiklį, bet atsižvelgs ir į tai, koks bus patvirtintas ateinančių metų biudžetas, todėl, nepaisant pagundos didinti valstybės išlaidas, reikia suvokti, kad tam dar tikrai ne laikas. Apskritai, valstybės išlaidų didinimo galimybės bus labai ribotos iki 2016 metų, kuomet, tikėtina, Lietuva pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo neturės biudžeto deficito.
Lietuvių, kaip ir kitų europiečių, skepticizmas euro atžvilgiu išliks, tačiau jis turėtų mažėti. Teigiamos įtakos tam turės gerėsianti euro zonos ekonominė padėtis bei akivaizdi ir apčiuopiama nauda, kurią dėl bendros Europos valiutos gauna ir gaus kitos Baltijos valstybės. Kai kam litas visada bus reikšminga nacionalinio identiteto dalis, vertingesnė nei gautina finansinė nauda atsisakant nacionalinės valiutos. Tačiau nacionalinis identitetas neturi būti siejamas su valiuta ir ant jos vaizduojamais asmenimis ar simboliais. Juolab, kad pasaulyje stebimos dvi ryškios tendencijos – nacionalinių valiutų skaičiaus mažėjimas ir grynųjų pinigų atsisakymas. Kitaip sakant, ateityje galimybių ir poreikio naudoti popierinę valiutą bus vis mažiau.
Tiesa, įvykiai vis dar gali pasukti Lietuvai nepalankia kryptimi – energetinių išteklių kainas gali kilstelti neramumai Artimuosiuose Rytuose, o maisto produktus gali pabranginti stichinės nelaimės. Tačiau labiausiai tikėtinas scenarijus – globalios tendencijos išliks palankios, ir 2015 metais Lietuvos gyventojai ir įmonės jau naudosis visais ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamais privalumais.
