Pirma, labiausiai šį vidurkį pakėlė sektoriai, tiesiogiai prisilietę prie Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai. Pavyzdžiui, administravimo ir aptarnaujančios veiklos sektoriuje vidutinis atlyginimas pakilo 10,4 proc., o apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – net 14,9 proc. Statybų sektorius ne tik gavo daugiau užsakymų ruošiantis pirmininkavimui, bet ir pajuto bendrą atsigavimą dėl didesnės nekilnojamojo turto paklausos. Nepaisant šių palankių aplinkybių, statybininkų atlyginimų metinis augimas, siekiantis 13 proc., yra gana įspūdingas.
Statybininkų atlyginimų metinis augimas, siekiantis 13 proc., yra gana įspūdingas.
Antra priežastis – minimalus mėnesinis atlyginimas šiuo metu yra 17 proc. didesnis nei prieš metus. Todėl didžiausias atlyginimų šuolis matomas tuose sektoriuose, kuriuose didelė dalis dirbančiųjų (oficialiai) gauna minimalų atlyginimą. Tačiau šis veiksnys paaiškina mažiau nei trečdalį viso atlyginimo augimo, todėl matome, kad darbo užmokesčio augimas tampa vis daugiau sektorių ir specialybių apimančiu reiškiniu.
Kyla klausimas, ar toks atlyginimų augimas tvarus? Nuo praėjusių metų pabaigos produktyvumas – vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė – Lietuvoje beveik nedidėjo. Ilguoju laikotarpiu atlyginimų augimas negali atitrūkti nuo produktyvumo augimo. Tokį reiškinį mes stebėjome 2005-2008 metais, kuomet darbo užmokestis augo kelis kartus sparčiau nei darbo našumas. Tai sumažino kai kurių įmonių tarptautinį konkurencingumą ir pagilino 2009 metais patirtą ekonomikos nuosmukį.
Tačiau dabartinis atlyginimų augimas neturėtų nei stebinti, nei kelti didelį nerimą. Pastaruosius kelerius metus darbo našumas ir įmonių konkurencingumas sparčiai augo, o atlyginimai stagnavo. Tikėtina, kad tokio atlyginimo augimo tempo kitais metais nematysime, nes nebeliks vienkartinių veiksnių – MMA didėjimo ir pirmininkavimo ES tarybai. Tačiau net ir maždaug 5 proc. sieksiantis vidutinio atlyginimo augimas 2014 metais nebus bloga žinia, juolab, kad infliacija išliks itin žema.
Deja, pastarasis atlyginimų šuolis sušildė ne visus dirbančiuosius. Pavyzdžiui, sveikatos priežiūra ir socialiniu darbu užsiimančių dirbančiųjų darbo užmokestis buvo tik 1,9 proc. didesnis nei prieš metus, o augimą pajuto tik minimalų atlyginimą gaunantys dirbantieji. Lėčiausiais darbo užmokesčio augimas stebimas tuose viešuosiuose sektoriuose, kuriuose jis yra mažiausias ir siekia tik tarp 1000 ir 1500 litų. Apie tai reikėtų susimąstyti tvirtinant ateinančių metų biudžetą ir žadant įvairiausias kompensacijas.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
