Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti. Šių metų pradžioje JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Plieno ir aliuminio apmokestinimas buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentu – poreikiu apsaugoti šias pramonės šakas ir sumažinti priklausomybę nuo jų importo. Tačiau dabar jau tampa akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia niekuo dėtas.
Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. Liepos pradžioje JAV 25 proc. tarifu apmokestino 34 mlrd. dolerių vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, šia savaitę JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 milijardo dolerių vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10 proc. tarifu.
Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 milijardų vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20 proc. tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5 proc. importo tarifas.
Nesunku suvokti, kad toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą. Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?
Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161 proc. šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152 proc., o Latvijoje – 122 procentus. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86 proc. BVP.
Vis tik nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25 procentus.
Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3 proc, o Latvijos – 2 proc. viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5 proc. visų prekių ir 7,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70 proc. savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje.
Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų.
Nors Kinija nori vėl sėsti prie derybų stalo, panašu, kad lengvos išeities iš šios padėties nėra. JAV prezidentas nenori atrodyti silpnas ar pripažinti klydęs, todėl jis atsitrauktų tik pasiekęs konkrečių laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti prieš rinkėjus. Deja, šiuo metu vyksta ne derybos, o tik raumenų matavimasis ir mojavimas kumščiais, užkertantis kelią visapusiškai naudingam bendram susitarimui. Todėl labiausiai tikėtina, kad blogiausia dar tik ateityje, ir tarptautinės prekybos arenoje prieš sulaukiant aušros dar labiau sutems.
Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais.
Dr. Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
