Abejotina. Maisto prekių importas iš Lietuvos sudaro labai mažą dalelę viso Rusijoje suvartojamo maisto – tik 0,14 procento. Tiesa, Iš Lietuvos atvežti pieno produktai sudaro labiau apčiuopiamą šių produktų rinkos dalį – 1,4 proc., tačiau ir ji nėra reikšminga.Taigi, mažesnis importas iš Lietuvos neturėtų beveik jokios įtakos Rusijos ekonomikai. Žinoma, išskyrus tai, kad nukentėtų Rusijos vartotojai, negalintys įsigyti lietuviškų prekių, kurias buvo įpratę vartoti.
Tiesa, tokias ar panašias importo ribojimo priemones Rusija galėtų pradėti taikyti ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Tačiau labai abejotina, ar Rusija ryžtųsi tokiam atviram ekonominiam konfliktui su Europos Sąjunga. Taigi, peršasi išvada, kad šių ir kitų priemonių, trikdančių Lietuvos eksportą, priežastys yra ne ekonominės. Šių sankcijų priežasčių reiktų ieškoti politikos koridoriuose.
Tapusi Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) nare Rusija turi mažiau galimybių įgyvendinti importo ribojimo politiką, todėl ir taiko netiesiogines, paslėptas priemones. Pavyzdžiui, žaidžia įvairius „nuodugnaus patikrinimo“ žaidimus. Kitas instrumentas, dažnai taikytas praeityje, yra neleistinų medžiagų „nustatymas“ importuojamoje produkcijoje. Su tokia problema šią vasarą susidūrė didžiausia Ukrainos konditerijos gamintoja, problemų praeityje yra turėję ir Lietuvos gamintojai.
Ar turėtų Lietuva imtis atsakomųjų veiksmų? Bet kokios Lietuvos sugalvotos ekonominės sankcijos didelės įtakos Rusijos ekonomikai neturėtų, bet suteiktų jai oficialų pretekstą rimtesniam ekonominiam karui. Todėl Lietuva turi pasikliauti PPO ir Europos Komisijos vaidmeniu užtikrinant, kad Rusija nediskriminuos Lietuvos eksportuotojų.
Labiausiai tikėtina, kad kryptingos priemonės siekiant apriboti importą iš ES valstybės negalės tęstis ilgai, todėl apčiuopiamų ilgalaikių neigimų pasekmių Lietuvos ekonomikai jos neturės.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis
