Skamba, kaip kažkokio fantastinio filmo siužetas? Taip, panašių situacijų galima pamatyti populiaraus serialo „Juodasis veidrodis“ (angl. Black Mirror) vienoje iš serijų. Tiesa, dar įdomiau ir galbūt baisiau yra tai, kad kai kuriose valstybėse tai jau tampa realybe, o kitose turbūt neužilgo taps.
Jau 2020 metais kiekvienas Kinijos gyventojas, o gal ir turistas, turės socialinio kredito reitingą. Pastaruosius ketverius metus Kinijoje testuojama elgsenos viešoje erdvėje ir internete stebėjimo ir vertinimo sistema, kurios rezultatas − gyventojų įvertinimas, suteikiantis tam tikrų privilegijų arba užkertantis kelią jomis naudotis. Kinijoje šiuo metu veikia virš 200 milijonų filmavimo kamerų, fiksuojančių pažeidimus ir atpažįstančių veidus, o per ateinančius dvejus metus jų skaičių planuojama padidinti tris kartus.
Jau dabar, pavyzdžiui, neleistinoje vietoje kirtus gatvę, pažeidėją užfiksuoja kamera, o artimiausioje metro stotyje jo veidą visi mato „gėdos švieslentėje”. Užfiksuojami ir rūkymo neleistinoje vietoje ar šiukšlinimo atvejai, veidai atpažįstami, asmeniniai įrašai duomenų bazėje papildomi. Kol kas tai tik šiek tiek gėdos, bet jau netrukus laukia daug nemalonesnės pasekmės.
Jau dabar, pavyzdžiui, neleistinoje vietoje kirtus gatvę, pažeidėją užfiksuoja kamera, o artimiausioje metro stotyje jo veidą visi mato „gėdos švieslentėje”. Užfiksuojami ir rūkymo neleistinoje vietoje ar šiukšlinimo atvejai, veidai atpažįstami, asmeniniai įrašai duomenų bazėje papildomi. Kol kas tai tik šiek tiek gėdos, bet jau netrukus laukia daug nemalonesnės pasekmės.
Kinijos gyventojai, netinkamu elgesiu viešoje erdvėje ar internete susigadinę socialinį kredito reitingą, negalės keliauti traukiniais ar lėktuvais, apsistoti viešbučiuose, lankytis kai kuriose vietose, galbūt turės mokėti baudą ar nuo to priklausys jų mokami mokesčiai. Tikslus sistemos veikimo principas dar šlifuojamas, tačiau netrukus turėtų paaiškėti.
Ne vienas pamanys − puiku, tai paskatins atsakingą gyventojų elgesį, visuomenė taps saugesnė, gal net labiau sąmoninga. Kiti nesutiks − toks asmens privatumo pažeidimas ir kišimasis į asmeninį gyvenimą yra netoleruotinas, tai blogiau nei Dž.Orvelo „1984-ieji”. Kitaip sakant, kitų stebėjimas ir vertinimas siekiant užtikrinti mano saugumą ir komfortą yra priimtinas, bet mano privatumą prašau gerbti. Deja, tai neįmanoma − norint didesnio visuotinio saugumo, dalį privatumo turi paaukoti visi.
Kol kas mažai tikėtina, kad liberaliose demokratijose gyventojai sutiktų, o valdžia imtųsi tokio masto gyventojų stebėjimo ir vertinimo. Tačiau tai nereiškia, kad lietuviai ir kiti Vakarų valstybių gyventojai nebus vertinami. Dar daugiau − jų veiksmai jau dabar yra atidžiai stebimi, fiksuojami, o kartais ir vertinami. Kaip tai vyksta?
Kai kurių pavežimo paslaugų platformų klientai ne tik gali vertinti juos vežusio vairuotojo paslaugos kokybę, bet (koks netikėtumas!) ir patys yra vertinami vairuotojo. Nepadorus, nepriimtinas ar šiaip vairuotojui nepatikęs keleivio elgesys yra užfiksuojamas. Kol kas tų duomenų įmonė gal ir nenaudoja, bet kaip bus ateityje, pasakyti negali niekas.
Galime tikėtis, kad ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (GDPR) mus apsaugos ir duomenys nebus panaudoti bet kur ir bet kaip, bet nėra jokių garantijų, kad visos įmonės jo tinkamai laikysis. Be to, mes dažnai spaudžiame „sutinku” net nepažiūrėję, su kuo sutinkame. Bet kuriuo atveju, nereikėtų turėti iliuzijos, kad nesame stebimi, o duomenys apie mus nėra kaupiami.
Socialiniuose tinkluose jų naudotojų stebėjimas yra dar paprastesnis. Kiekvienas komentaras, kiekvienas „patinka”, kiekvienas „dalintis” yra archyvuojamas, ir neretai yra viešas bei matomas ne tik jūsų draugų ar sekėjų. Mėgstate dalintis „analitiniais” straipsniais apie tai, kad žemė yra plokščia, jokie skiepai neveikia, klimato kaita yra mitas ar kitomis netikromis naujienomis? Kinijoje turbūt jūsų galimybės išvažiuoti atostogų smarkiai sumažėtų. Lietuvoje gali būti tik šiaip nepatogu prieš pažįstamus ir draugus, tačiau kita vertus, galite nemaloniai nustebinti ir, pavyzdžiui, potencialų savo darbdavį ar gyvenimo partnerį.
Galbūt Vakarų valstybės ir priežiūros institucijos apsaugos nuo „didžiojo brolio”, o smulkūs nusižengimai, klaidos ir nusišnekėjimai liks praeityje. Tačiau stebint Kinijos ir kitų šalių iniciatyvas, suvokiant technologinio progreso suteikiamas galimybes stebėti, atpažinti, atsiminti ir vertinti, vertėtų susimąstyti. Ir galbūt dažniau stebėti savo elgesį, ugdyti sveiką skepticizmą ir kritinį mąstymą.
Pamatę intriguojančias, šokiruojančias ar tiesiog įstabias bei neįtikėtinas naujienas reiktų du kartus pagalvoti prieš spaudžiant „dalintis”. Tai kas dabar yra tik trumpalaikė gėda ar nesusipratimas, jau visai greitai gali tapti dideliais nepatogumais ar net finansiniais nuostoliais.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
