Tokį pokytį galima vadinti dramatišku ar net košmarišku, tačiau jis negalėjo būti netikėtas – praėjusieji metai buvo nenatūralaus klestėjimo laikotarpis, kuris ilgai tęstis negalėjo.
Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Vilniuje sandorių skaičius buvo beveik toks pats kaip 2007-ųjų pirmąjį ketvirtį. Šiemet iš rinkos jau pasitraukė skubantys pirkėjai, norėję atsikratyti kišenes deginusių litų, todėl rinka šiuo metu tiesiog sugrįžta į natūralaus augimo vėžias.
Pernai buvo itin aktyvios kelios pirkėjų grupės. Visų pirma tai buvo ilgai sprendimą pirkti atidėlioję ir pradiniam įnašui lėšas kaupę gyventojai, kurie manė, kad tinkamiausias metas pirkti yra prieš euro įvedimą. Taip pat buvo aktyvesni ir emigrantai, kurie turi santaupų ir vis dar mato savo ateitį Lietuvoje.
Galiausiai, didelė dalis pirkėjų buvo daug santaupų turintys gyventojai, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių litų nenorėjo keisti į eurus, ir todėl iškeitė juos į nekilnojamąjį turtą ar kitas ilgalaikio vartojimo prekes. Šių pirkėjų aktyvumą iliustruoja ir tai, kad net 69 proc. visų sandorių butų rinkoje pernai buvo sudaryta nuosavomis lėšomis visai nesinaudojant finansinių institucijų paskolomis.
Net 69 proc. visų sandorių butų rinkoje pernai buvo sudaryta nuosavomis lėšomis visai nesinaudojant finansinių institucijų paskolomis.
Apie artėjančius pokyčius būsto rinkoje signalizavo ir staiga pasikeitę gyventojų lūkesčiai. Šių metų pradžioje gyventojai pradėjo geriau vertinti šalies ekonomikos padėtį ir savo finansines galimybes, tačiau stambių pirkinių įsigijimo prognozės buvo žemiausiame lygyje nuo 2009-ųjų krizės.
Ketinimai nors kiek sutaupyti ‒ priešingai, buvo aukščiausiame lygyje per pastarąjį dešimtmetį. Šiek tiek paradoksalu, tačiau didėjančios pajamos ir mažėjančios kainos gyventojus paskatino ne daugiau vartoti, o kaupti ateičiai.
Daugeliui euro įvedimas asocijavosi su kainų „dugnu“ – buvo tikima, kad įvedus bendrą Europos valiutą kainos tik didės. Tačiau šie metai turbūt bus dar vienas pavyzdys, iliustruojantis, kad nekilnojamo turto kainos gali ne tik kilti.
Pirmąjį šių metų ketvirtį apretėjus pirkėjų gretoms dingo ir pardavėjų derybinė galia, o kainos patraukė žemyn – lyginant su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčiu, kainos Vilniuje sumažėjo 7,2 procento. Pokytis dar ryškesnis analizuojant tik naujos statybos butų rinką – ten kainos sumažėjo net 9,7 procento.
Tiek naujos, tiek senos statybos butai Klaipėdoje atpigo maždaug 5 procentais, ir tik Kaune kainos šių metų pradžioje nesumažėjo. Prognozuojame, kad šiemet vidutinė butų kaina Vilniuje ir Klaipėdoje bus keliais procentais mažesnė nei pernai, o Kaune ji turėtų išlikti beveik nepasikeitusi.
Vis tik šių metų pradžios tendencijos nereiškia, kad butų rinkoje slypi giluminės problemos ar rinkos laukia nauja stagnacija. Kovo mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų rudens.
Lietuvos gyventojų finansiniai įsipareigojimai išlieka mažiausi Europos Sąjungoje, o butų įperkamumas visuose didžiuosiuose miestuose išlieka aukštas ir viršija istorinį vidurkį.
Šiemet dėl istoriškai žemų palūkanų, didėjančių atlyginimų ir neaugančių ar mažėjančių butų kainų įperkamumas dar labiau padidės. Tačiau planuojant vieną svarbiausių gyvenimo finansinių sprendimų visiems gyventojams verta atsiminti praėjusius neracionalaus klestėjimo metus – emocijos ir skubėjimas yra blogi palydovai būsto rinkoje.
Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas
